Apie kaimą Šiaulių rajone žr Amaliai Šiauliai dd AmaliaiVietovė prijungta prie miesto 1961 m Amaliai54 53 49 š pl 24 00

Apie kaimą Šiaulių rajone žr. Amaliai (Šiauliai).

Amaliai

Vietovė prijungta prie miesto 1961 m.

Amaliai

54°53′49″š. pl. 24°00′50″r. ilg. / 54.897°š. pl. 24.014°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kauno miesto savivaldybė

Seniūnija

Petrašiūnų seniūnija

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Amãliai
Kilmininkas:	Amãlių
Naudininkas:	Amãliams
Galininkas:	Amaliùs
Įnagininkas:	Amãliais
Vietininkas:	Amãliuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Омоле

Amaliai – Kauno miesto dalis į šiaurės rytus nuo miesto centro, šiauriau geležinkelio Kaunas–Vilnius, kuris skiria nuo Petrašiūnų. Amalių plotas 255 ha, didžiąją dalį užima kolektyviniai sodai (Levintai, Romuva, Dainava, Serbenta, Amaliai). Eina Vilniaus–Kauno geležinkelis, buvusi Amalių geležinkelio stotelė. Į šiaurę nuo Amalių teka Amalė. Amalių piliakalniu kartais vadinamas Vieškūnų piliakalnis.

Etimologija

Gyvenvietės vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančia Amalės upelio.

Liaudies etimologija Amalių vardą sieja su žodžiu liet. malūnas, taip pat su lenk. mol („kandis“).

Istorija

1882 m. nutiestas geležinkelis Vilnius–Kaunas Amalius padalijo į dvi dalis – Aukštuosius ir Žemuosius Amalius. Bronius Kviklys mini, kad Aukštieji Amaliai buvo dvaras, o Žemieji Amaliai – kaimas, kur buvo Napoleono karių kapai. XX a. tarpukariu minimas , kurį valdė agronomas , laikęs karves, turėjęs šiltnamius, apynių plantaciją, auginęs karpius Amalės užtvankoje. Amaliuose buvo kriminalinės policijos šunynas, kur buvo dresuojami policijos šunys.

Dabartiniai Amaliai suformuoti 1961 m. sujungus ir kaimus. 1923 m. juose atitinkamai gyveno 115 ir 116 gyventojų. Amalių dvare buvo 51 gyv.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m.	Panemunės rajonas
2000–	Petrašiūnų seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1923 m.

1905 m.

1923 m.^sur.

155

282

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
„Žemėlapis koordinatėmis 54.90 ir 24.01“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
Informacinis stendas prie Amalės upės
Pažaislio apylinkės. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 310 psl.
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

Amaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 52 psl.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] „Žemėlapis koordinatėmis 54.90 ir 24.01“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.

[3] Informacinis stendas prie Amalės upės

[4] Pažaislio apylinkės. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 310 psl.

[5] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.