Altichiero

Altikjeras (it. Altichiero di Domenico da Zevio, kitaip Aldighieri, Aldigheri, apie 1330 – iki 1393 m. balandžio 10 d.) – italų protorenesanso dailininkas, laikomas Veronos dailės mokyklos pradininku.

Altikjero San Giorgio (Šv. Jurgio) oratorijos dekoras, Paduja

Biografija

Altikjeras gimė apie 1330 m. tikriausiai Dzevio miestelyje netoli Veronos. Dailininkas pirmąkart paminėtas Veronoje 1369 m. pasirašęs sutartyje kaip liudininkas. Džordžas Vazaris mini jį buvus artimu Veronos valdytojų, Della Scala giminės draugu. Jis apie 1364 m. buvo atlikęs freskas Della Scala rūmų didžiojoje salėje Veronoje (neišlikusios). Freskų tematika buvo Juozapo Flavijaus istorijos „Žydų karai“ motyvais. Po to Altikjeras keliavo į Padują, tikriausiai Frančesko I Kararos kvietimu. Pirmuoju jo užsakymu buvo freskų ciklas Carrara rūmuose Petrarkos kūrybos motyvais, vaizdavęs žymių herojų portretus. Freskos buvo baigtos iki 1379 m., iš jų išliko tik vienas fragmentas, vaizduojantis studijuojantį Petrarką (freskos peizažas buvo pertapytas vėliau). 1372 m. architektas Andriolo de Santi buvo užsakytas pastatyti San Giacomo koplyčią (dabar San Felice) Šv. Antano Paduviečio bazilikoje Padujoje. Ją turėjo išdekoruoti Altikjeras. Gali būti, kad jam padėjo dailininkas Jacopo Avanzi, nes dalyje freskų fragmentų jaučiama kita stilistika. 1379 m. Altikjerui už darbus buvo užmokėta 792 dukatų suma, kurios dydis rodo, kad Altikjeras buvo pagrindiniu koplyčios freskų kūrėju. Maždaug tuo metu Altikjeras dekoravo Dotto giminės kapą Eremitų bažnyčioje (sunaikinta).

Apie 1377 m. šalia Šv. Antano Paduviečio bazilikos bažnyčios buvo pastatyta San Giorgio oratorija, kuri tikriausiai iškart buvo skirta papuošti iš vidaus pasakojamojo pobūdžio freskomis, kaip tai padarė Džotas Arenos koplyčioje. Darbus tikriausiai užsakė koplyčios užsakovas Raimondino de Lupi (miręs 1379 m.), kurio kapas yra koplyčios viduryje. 1384 m. Altikjero darbus priėmė paveldėtojas Bonifacio Lupi. Freskos priskiriamos vien Altikjero rankai. 1384 m. Altikjeras su kitais asmenimis paminėtas Veronoje kaip beneficijų gavėjas už Gianpaolo Pantagliati da Arzignano, kuris rezidavo Padujoje. Altikjeras Veronoje dirbo ties freskomis Conti Serenghi rūmuose (neišlikę). Kitas freskas atliko Cavalli koplyčioje San Anastasia bažnyčioje Veronoje. 1393 m. balandžio 10 d. datuotas užsakymas sukurti kryžių vienuolyne Mantujoje. Jame minimas Altikjero atminimo pagerbimas, kas rodo, kad iki šios datos dailininkas mirė. Kiti darbai, kurie priskiriami Altikjerui, yra „Nukryžiavimo“ panelė (Virdžinijos meno muziejuje) ir du piešiniai (Paryžiuje, Nacionalinėje bibliotekoje). Altikjeras buvo reikšmingu savo meto Šiaurės Italijos dalininku, jo kūrybą, pasak Džordžo Vazario, aukštai vertino Donatelas ir Mantenja. Įtakos pėdsakų galima atsekti Fra Filipo Lipio freskose. Paties Altikjero kūryba buvo ženkliai paveikta Džoto freskų Padujos Arenos koplyčioje.

Darbų galerija

• „Nukryžiavimas“ (Šv. Antano Paduviečio bazilika, Paduja)
• „Šv. Jurgis, nugalintis drakoną“ (San Giorgio (Šv. Jurgio) oratorija, Paduja)
• „Šv. Jurgio nukirsdinimas“ (San Giorgio (Šv. Jurgio) oratorija, Paduja)
• „Cavalli giminės nariai, pagarbinatys Mergelę Mariją“ (San Anastasia bažnyčia, Verona)

Šaltiniai

• The Grove Encyclopedia of Medieval Art and Architecture, t II. Oxford University Press, 2012. p. 48–50
• Encyclopaedia Britannica

Nuorodos

Vikiteka: Altichiero – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• treccani.it
• Altikjeras WGA tinklalapyje