Alnaštyno apygarda

Alnaštyno apygarda (vok. Regierungsbezirk Allenstein) – Rytų Prūsijos provincijos, 1905–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho administracinis teritorinis vienetas. Centras – Alnaštynas.

Alnaštyno apygarda Regierungsbezirk Allenstein
←   ← 1905 – 1945 →
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m. Alnaštyno apygarda – raudona
Administracinis centras	Alnaštynas
1905-1945	Rytų Prūsijos provincija
Gyventojų	20 539 (1818), 39 486 (1939), 64 560 (1940)
Plotas	11 711 km² (1905), 11 520 km² (1920)

Geografija

Alnaštyno apygarda apėmė pietinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Karaliaučiaus ir Gumbinės apygarda.

Istorija

Alnaštyno apygarda įsteigta 1905 m. reorganizuojant krašto valdymą. Ją sudarė nuo Karaliaučiaus apygardos atskirtos Alnaštyno apskritis, Neidenburgo apskritis, Ortelsburgo apskritis, Osterodės apskritis, Rešliaus apskritis ir nuo Gumbinės apygardos atskirtos Johanisburgo apskritis, Lėciaus apskritis, Luko apskritis ir Zensburgo apskritis. 1920 m. dalis Neidenburgo apskrities ir kelios Osterodės apskrities gyvenvietės iki 1939 m. buvo atiduotos Lenkijai. Po karo 1945 m. visa apygarda atiteko Lenkijai, nuo 1999 m. apskrities teritorija įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.
518 682	540 287	552 541	568 024
Demografinės raidos histograma

Apskrities prezidentai

• 1905–1907 m. Wilhelm von Hegel
• 1907–1908 m. Friedrich Karl Gramsch
• 1908–1917 m. Hans von Hellmann
• 1918–1924 m. Matthias von Oppen
• 1924–1932 m. Max von Ruperti
• 1933–1945 m. Karl Schmidt

Šaltiniai

1. Alnaštyno apygardos istorija

Nuorodos

• Alnaštyno apygarda GenWiki