Algirdas Zenonas Dagys

Algirdas Zenonas Dagys
Gimė	1932 m. rugpjūčio 30 d. Kaunas
Mirė	2000 m. sausio 7 d. (67 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Veikla	Lietuvos geologas, paleontologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Organizacijos	Ekologijos institutas
Pareigos	vyriausiasis mokslinis bendradarbis
Išsilavinimas	habilituotas fizinių mokslų daktaras
Alma mater	Maskvos universitetas
Žymūs apdovanojimai
1994 m. Lietuvos mokslo premija

Algirdas Zenonas Dagys (1932 m. rugpjūčio 30 d. Kaunas – 2000 m. sausio 7 d. Vilnius) – Lietuvos geologas, paleontologas, pedagogas, visuomenės veikėjas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija

1950 m. baigė Kauno 8-ąją gimnaziją, 1955 m. Maskvos M. Lomonosovo universiteto Geologijos fakultetą, įgijo biologo – paleontologo specialybę. 1955–1958 m. Maskvos universiteto aspirantas, 1960 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Šiaurės vakarų Kaukazo norio aukšto brachiopodai. Morfologija, sistema, filogenija, stratigrafinė reikšmė ir biografija“. 1970 m. geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras. 1993 m. nostrifikuotas habilituotu daktaru (gamtos mokslai).

1958–1960 m. Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto mokslinis bendradarbis. 1960–1972 m. ir 1974–1990 m. – TSRS mokslų akademijos Sibiro skyriaus Geologijos ir Geofizikos instituto (Novosibirskas) vyresnysis mokslinis bendradarbis, Paleontologijos ir stratigrafijos laboratorijos vedėjas. 1972–1974 m. dėstytojas, fakulteto dekanas. 1974–1989 m. TSRS mokslų akademijos Sibiro skyriaus Geologijos ir geofizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. 1990–2000 m. Lietuvos Ekologijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis.

Mokslinė veikla

Disertaciniuose darbuose pateikė triaso brachiopodų (pečiakojų) taksonominių tyrimų rezultatus. Revizavo ir pirmą kartą aprašė Šiaurės Kaukazo viršutinio triaso fauną. Parašė veikalų iš paleontologijos, stratigrafijos, biogeografijos, tarp jų 14 monografijų, keturis paleontologijos žinynus. Aprašė mokslui dar nežinomas borealines triaso, juros ir apatinės kreidos brachiopodų rūšis, daugiau, kaip 100 naujų genčių, šeimų, būrių, patikslino daugelio taksonų sistemą, nustatė šios grupės stratigrafinę reikšmę. Sudarė naujų popaleozojinių brachiopodų sistemą, nustatė jų evoliucijos kryptis, atskleidė geografinės diferenciacijos bruožus ir stratigrafinę reikšmę. Elafodų grupės amonoidų (moliuskai) tyrimais pagrindė mezozojaus chronologiją. Sudarė naujas apatinio ir vidurinio triaso zonines ir intrazonines biostratigrafines schemas. Jam vadovaujant sukurta pirmoji detali borealinio apatinės juros liaso biostratigrafinė schema. Apibūdino pasaulinę medžiagą apie triaso brachiopodus, pateikė naują šios grupės gyvūnų sistemą. Aprašė 51 naują gentį ir 17 naujų šeimos grupės taksonų. Išaiškino svarbiausias jų evoliucijos kryptis.

Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė virš 150 mokslinių straipsnių. Skaitė pranešimus moksliniuose renginiuose Kanadoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Argentinoje ir kt.

Bibliografija

• Pietų TSRS viršutinio triaso brachiopodai, 1963 m., rusų kalba
• Sibiro triaso brachiopodai, 1965 m., rusų kalba
• Šiaurės Vietnamo triaso fosilinės faunos ir floros svarbiausios formos, su bendraautoriais, 1965 m., prancūzų kalba
• Šiaurės Sibiro juros ir apatinės kreidos brahiopodai, 1968 m.
• Triaso brachiopodai. Morfologija, sistema, filogenija, stratigrafinė reikšmė ir biogeografija“, 1974 m., rusų kalba
• Borealiniai viršutinio olenekio amonoidai, 1988 m., su S. Jermakova, rusų k.

Įvertinimas

• 1994 m. išrinktas Niujorko mokslų akademijos nariu. Tarptautinės triaso stratigrafinės komisijos viceprezidentas, keleto mokslinių tarybų narys.
• 1994 m. paskirta Lietuvos Respublikos aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija pasižymėjusiems mokslininkams bei Lietuvos Respublikos mokslo premija už darbų ciklą „Borealinio triaso paleontologija ir biostratigrafija“.

Šaltiniai

1. Algirdas Gaigalas. Algirdas Zenonas Dagys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 389 psl.