Algebrinė geometrija

Algebrinė geometrija – matematikos šaka, nagrinėjanti algebrinių lygčių sprendinius. Taškas priklauso algebrinei kreivei, jei jo koordinatės aprašomos kokia nors polinomine lygtimi. Tokių lygčių pavyzdžiai yra elipsės, hiperbolės, , ir pan.

Ši šaka prasidėjo nuo polinominių lygčių nulių tyrinėjimų. Analizėje daugiausiai naudojami komutatyviosios algebros metodai.

Algebrinė geometrija šiandien yra naudojama statistikoje, automatinio valdymo teorijoje, robotikoje, filogenezėje ir geometriniame modeliavime. Taip pat turi sąsajų su stygų teorija, žaidimų teorija ir solitonais.

Istorija

Algebrinė geometrija susiformavo XIX a. iš N. H, Abelio, F. Ch. Kleino, J. H. Poincaré, B. Riemanno, darbų.

Šaltiniai

1. Algebrinė geometrija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-07).