Aleksoto senosios kapinėsKapinių akcentas atnaujinta Pieta skirta pagerbti žuvusiems Lietuvos savanoriamsAleksoto senosi

Aleksoto senosios kapinės

Aleksoto senosios kapinės

Koordinatės

54°52′57″š. pl. 23°53′37″r. ilg. / 54.882592°š. pl. 23.893594°r. ilg.

Vieta

Kauno miesto savivaldybė

Seniūnija

Aleksoto seniūnija

Naudotas

1922–1970 m.

Aleksoto senosios kapinės – neveikiančios kapinės Aleksoto seniūnijoje Kaune. Išsidėsčiusios prie judrios Veiverių gatvės, priešais Aleksoto turgavietę, iš kitos pusės driekiasi Aleksoto aerodromas.

Kapinės yra kultūros paveldo dalis, ant šviesaus granitinio akmens apie tai byloja išblukęs įrašas: „Senosios Aleksoto kapinės. Kultūros ir istorijos paminklas“. Kapinių užimamas plotas patenka į Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo kurtinos teritoriją (unikalus kodas 37519).1922 m. ant dalies pylimo prie dabartinės Veiverių g. (praplatintas buvęs karinis plentas į Alytų ir Marijampolę) buvo įsteigtos kapinės, kurios veikė iki 1970 m. Valdyti ir naudoti patikėjimo teise šių kapinių statiniai perduoti Kauno miesto savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“.

Istorija

Kapinėse yra išlikę kultūros vertybių, kurių dalis – sunykę ar sudaužyti antkapiniai paminklai, kryžiai, tvorelės. Tarp nuniokotų objektų buvo atsidūrusi skulptūra „Pieta“ (aut. Antanas Aleksandravičius) – dailės kūrinys, vaizduojantis Mariją su ant jos kelių gulinčiu nukankintu Jėzumi Kristumi. Ji skirta pagerbti Lietuvos kariuomenės savanoriams, žuvusiems 1920 m. vaduojant bolševikų užimtą Aleksoto oro uostą. Istorinė kompozicija su „Pieta“ ant raudonų plytų mūro postamento buvo atidengta 1927 m., dalyvaujant per 2000 žmonių, kun. Tumui Vaižgantui, plk. Povilui Plechavičiui, ats. plk. ltn. Juliui Čaplikui. Paminklo pastatymą inicijavo ir savo bei aukotojų lėšomis pastatė Aleksoto bažnyčios klebonas Jeronimas Valaitis.

Per ilgus metus paminklas nunyko, nes buvo pagamintas iš nepatvarios terakotos, o sovietmečiu nuo paminklo nuplėštos atminimo plokštės su savanorių pavardėmis.

Pietos atkūrimas

2017 m. „Pietą“ atstatyti ėmėsi projekto autorius – architektas ir skulptorius . Jie atkūrė paminklą, iškilusį 6 m aukštyje ir . Darbai atlikti per pusmetį. Buvo peržvelgta istorinė ir ikonografinė medžiaga, talkino ir Kaune gyvenanti „Pietos“ autoriaus A. Aleksandravičiaus duktė, pateikusi geros kokybės molinio „Pietos“ modelio nuotrauką.

Buvo atkurtos trejos laiptų pakopos ir keturios paminklinės plokštės aplink postamentą. Dviejose plokštėse iškaltos žuvusių savanorių pavardės, trečioje plokštėje – tekstas su ornamentais, ketvirtoji plokštė, dėl informacijos stokos, neatkurta, tad čia pateikti duomenys apie paminklą (pašventinimo data, informacija apie skulptūros atkūrėjus ir rėmėjus). Vienoje iš plokščių įrašyta: „Ligi mirties Dievui ir Tėvynei ištikimiems dvasios galiūnams. Kas meilę didesnę parodys kaip tas, kuris savo gyvybę aukojo už mus!“.

Kapinėse palaidoti

Kapinėse palaidoti Lietuvos savanoriai, žuvę 1920 m. „Pietos“ postamento lentose iškaltos savanorių pavardės: Jonas Bauža, Antanas Ivanauskas, Juozas Šalčius, Juozas Armanavičius, Juozas Kuzmickas, Jonas Čiužas, Matas Senkus. Taip pat ant paminklo yra JAV karininko Samuelio Hariso pavardė, nors jis palaidotas JAV, be to, kapinių prieigose jam pastatyta informacinė lentelė.