Aleksandras Sluška

Aleksandras Sluška
Sluškos
Herbas «Ostoja»
Gimė	1580 m.
Mirė	1647 m. liepos mėn. (~67 metai)
Tėvas	Mykolas Sluška
Motina	Elžbieta Kmitičaitė
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Konstancija Zenovičiūtė
Vaikai	Elžbieta Sluškaitė, Bogdanas Boguslavas Sluška, Eustachijus Adomas Sluška, Boguslavas Jurgis Sluška,
Vikiteka	Aleksandras Sluška

Aleksandras Sluška (apie 1580–1647 m. liepa) – LDK valstybinis veikėjas, Minsko (1618–1628 m.) ir Žemaitijos kaštelionas (1628–1638 m.), Minsko vaivada (1633–1638 m.), Naugarduko (1638–1642 m.) ir Trakų vaivada (1642–1647 m.). Rečicko, Propoisko, Gomelio, Loevo ir Mozyriaus seniūnas.

Biografija

Lietuvos bajorų Sluškų giminės atstovas, herbo „Ostoja“ savininkas. Kričevo seniūno Mykolo Sluškos ir Elžbietos Kmitičos, bajorų maršalkos Jono Kmitičiaus dukters, sūnus. Jaunesnysis brolis – Vendeno vaivada Kristupas Sluška (m. 1620).

1618 metų lapkritį, po Petro Tiškevičiaus mirties Aleksandras Sluška gavo Minsko kašteliono pareigybę. 1628 m. kovo 11 d. po Adomo Talvošo mirties buvo paskirtas Žemaičių kaštelionu. 1633 m. kovo 2 d. Aleksandras Sluška gavo Minsko vaivados pareigybę po Baltazaro Stravinskio mirties. 1638 metais buvo paskirtas Naugarduko vaivada. 1642 metų liepą po Petro Paco mirties tapo Trakų vaivada. 1628 metų seime Aleksandras Sluška buvo išrinktas LDK tribunolo maršalka 1631 metams. Buvo komisaru išmokant pinigus armijai, fiskalinio tribunolo deputatu 1633 metais.

Šeima ir vaikai

Vedė Sofiją Konstanciją Zenovičiūtę, Bresto vaivados Kristupo Zenovičiaus ir Teodoros Valavičiūtės dukterį, Polocko kašteliono Mikalojaus Boguslavo Zenovičiaus seserį. Santuokoje turėjo keturis sūnus ir vieną dukterį:

• Elžbieta Sluškaitė (1619–1671), 1-mas vyras Karūnos dvaro maršalka Adamas Kazanovskis, 2-ras vyras Karūnos pakancleris
• Bogdanas Boguslavas Sluška (1615–1630), karaliaus dvariškis
• Eustachijus Adomas Sluška
• Boguslavas Jurgis Sluška (apie 1620–1658), Lietuvos didysis stalininkas ir Lietuvos dvaro paiždininkis
• (1628–1674), Lietuvos didysis vėliavininkas, Rečicko seniūnas

Buvo auklėjamas kalvinizmo, bet apie 1621 metus kartu su žmona perėjo į katalikybę. Pastatė dominikonų vienuolynus Rečicoje ir Stolbcuose, netoli Naugarduko, bažnyčias Voložine ir Kovalevščyzne, Palenkės vaivadijoje.

Literatūra

• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. .
• Boniecki А. Poczet rodów w Wielkim Księstwie Litewskim w XV i XVI wieku – Warszawa, 1883.

Politinis postas
Prieš tai: Adomas Mikalojus Talvošas	Žemaitijos kaštelionas 1628–1638	Po to: Mikalojus Viesiolovskis
Prieš tai: Petras Tiškevičius Logoiskis	Minsko kaštelionas 1618–1628	Po to: Andrius Zaviša
Prieš tai: Baltazaras Stravinskis	Minsko vaivada 1633–1638	Po to: Mikalojus Sapiega
Prieš tai: Petras Pacas	Trakų vaivada 1642–1647	Po to: Mikalojus Abrahamovičius