Aleksandras Rodčenka

Aleksandras Rodčenka
A. Rodčenka 1935 m.
Gimė	1891 m. gruodžio 5 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija
Mirė	1956 m. gruodžio 3 d. (70 metų) Maskva, TSRS
Tautybė	Rusas
Veikla	Dailininkas, fotografas, dizaineris

Aleksandras Rodčenka (rus. Алекса́ндр Миха́йлович Ро́дченко, 1891 m. gruodžio 5 d. – 1956 m. gruodžio 3 d.) – XX a. TSRS avangardinis tapytojas, skulptorius, fotografas, baldų ir teatro dizaineris. Konstruktyvizmo meno srovės atstovas.

Biografija

Aleksandras Rodčenka gimė 1891 m. gruodžio 5 d. (lapkričio 23 d. senuoju kalendoriu) Sankt Peterburge. Jo tėvai buvo kilę iš valstiečių, tėvas dirbo teatre, motina − skalbėja. 1905 m. šeima persikėlė į Kazanę. 1910−1913 m. A. Rodčenka mokėsi eksternu Kazanės dailės mokykloje, kur susitiko su Varvara Stepanova, ilgamete drauge dailininke. Buvo įtakotas neoromantinės, simbolistinės Michailo Vrubelio dailės, taip pat − P. Gogeno ir Aubrey Beardsley. 1914 m. Kazanėje buvo surengtas futuristų vakaras, kuriame dalyvavo Vladimiras Majakovskis ir kt. A. Rodčenka susipažino su Rusijos avangardistais, paliko Kazanės mokyklą neįgyjęs diplomo ir persikėlė mokytis į Maskvos Stroganovų dekoratyviosios dailės mokyklą. Maskvoje susitiko V. Tatliną, kuris 1916 m. pasiūlė dalyvauti bendroje avangardistų parodoje. Joje V. Tatlinas susipyko su K. Malevičiumi. Protesto vardan V. Tatlinas ir A. Rodčenka atsiėmė savo kūrinius iš parodos.

Po 1917 m. komunistų revoliucijos A. Rodčenka priėmė komunistinę poziciją. Jis buvo paskirtas Meno kultūros muziejaus direktoriumi. Šiuo metu A. Rodčenka sukūrė kelis „juodo ant juodo“ paveikslus, kas buvo tiesioginė antitezė nekenčiamo K. Malevičiaus paveikslams „balto ant balto“. Kartu su 1918 m. tapo Dailės ir pramonės fakulteto direktoriais (Rozanova iškart po paskyrimo mirė). 1918–1922 m. užėmė valstybinio Muziejų biuro direktoriaus pareigas. 1919 m. A. Rodčenkos paveikslai tapo labiau konstruktyvistiniais, visiškai abstrakčiais. Kūrė trimates kompozicijas iš medžio, metalo objektų. Jis eksperimentavo su fotokoliažu, atliepdamas Vokietijos dadaistų eksperimentus. 1922 m. A. Rodčenka pradėjo vadovauti metalo dirbinių fakultetui Aukštojoje dailės-technikos mokykloje. Propagavo meno masiškumą, atmetė tapybą, kaip netekusią prasmės dailės formą, pradėjo bendradarbiauti su A. Majakovskiu iki šio savižudybės 1930 m. Vienintelę kelionę į užsienį A. Rodčenka atliko 1925 m. užsakytas sukurti Darbininkų klubo interjerą Tarptautinėjė parodoje Paryžiuje TSRS sekcijoje. Dirbo su baldų, teatro, tipografijos dizainais. 1925 m. jam ir V. Stepanovai gimė duktė Varvara Rodčenka.

Po 1925 m. A. Rodčenka vis labiau pradėjo užsiimti fotografija. Jis buvo kritikuotas oficialioje komunistinėje spaudoje, bet jo nesutarimai su valdžia niekuomet nepasiekė tokio masto, kaip su kitais avangardiniais TSRS menininkais. Atvirkščiai, jis gaudavo oficialų užsakymų. 1930 m. A. Rodčenka atliko pirmą iš daugelio kelionių po TSRS statybų projektus dokumentuodamas Baltosios jūros kanalo statybas, kuriose dirbo ir vietoje kasybose žūdavo politiniai kaliniai. Beveik visą šį dešimtmetį A. Rodčenka iliustravo propagandinį TSRS leidinį užsieniui „TSRS statybose“. Jo kūriniai buvo eksponuoti 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje ir 1939 m. Pasaulinėje mugėje Niujorke. Nuo 1935 m. A. Rodčenka vėl pradėjo tapyti oficialiu socialistinio realizmo stiliumi. 2-ojo pasaulinio karo metu repatrijuotas į Molotovą (dabar Permė), kur 1942 m. vedė Varvarą Stepanovą. 1940-ųjų pabaigoje dailininkas pradėjo tapyti paveikslus, turėjusius abstrakčiojo ekspresionizmo bruožų. A. Rodčenka aktyviai dirbo ties fotomontažais, dažnai su žmona Varvara Stepanova, iki mirties 1956 m. gruodžio 3 d. Maskvoje.

Kūrinių galerijos

• Wikimedia projektas
• Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
• huffingtonpost.com
• club.foto.ru

Šaltiniai

• Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 119–123
• Encyclopaedia Britannica
• Biografija MoMA tinklalapyje