Šis straipsnis apie Popiežių Aleksandrą III. Apie kitus popiežius vardu Aleksandras skaitykite straipsnyje Popiežius Aleksandras. Apie valdovus, turinčius vardą Aleksandras I skaitykite straipsnyje Aleksandras I. Apie asmenis, turinčius vardą Aleksandras skaitykite straipsnyje Aleksandras (reikšmės).
Baigė Bolonijos universitetą. Parašė Gracijono bažnytinių įstatymų rinkinio komentarus, teologinį traktatą, pagrįstą mokymu. 1150 m. spalio mėn. popiežius jį nominavo kardinolu.
Siekė nepriklausomybės nuo pasaulietinės valdžios. Kai Šventosios Romos imperatoriausFrydricho I BarbarososPavijoje1160 m. sušauktas popiežiumi išrinko kardinolą Ottaviano de Monticelli, kuris žinomas kaip , Aleksandras III pradėjo kovą su antipopiežiais. 1160 m. jis ekskomunikavo patį imperatorių. Tiesa, 1174 m. ar 1177 m. ekskomunika panaikinta.
Privertė Anglijos karalių Henriką II atšaukti , ribojančius Bažnyčios laisvę. 1179 m. sušaukė Laterano III susirinkimą, kuriame nutarta, kad popiežiui išrinkti reikia 2/3 kardinolų balsų. Šis nutarimas tebegalioja iki šiol. 1171 m. ar 1181 m. paskelbė, kad kanonizuoti gali tik Šv. Sostas. Ši teisė įsigaliojo 1230-1234 m.
Aleksandras III (popiežius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 308 psl.
Manrico Punzo, Storia minima della fondazione di Alessandria - Papa Alessandro III / Federico Barbarossa - I due grandi rivali, in „Nuova Alexandria“ Anno III N°10, Ugo Boccassi Editore, Alessandria, 1997