Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Albina Makūnaitė (1926 m. balandžio 1 d. Padainupyje, Kauno raj. – 2001 m. gegužės 26 d. Vilniuje, palaidota Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje) – dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė.

Ciklas „Rugio daina“, 1960 m. „Vaikelis“

Šeima

Tėvai – Jonas Makūnas (1879–1944) ir Ona Žemaitytė-Makūnienė (1889–1946). Seserys – Marcelė Makūnaitė-Skučienė (1916–2000), Kazimiera Makūnaitė-Varkalienė (1923–2000), broliai – Jonas Makūnas (1918–1947), Kazimieras Makūnas (1922–2003). Vyras – Juozapas Algimantas Krikštopaitis (1931-2018), profesorius, habilituotas daktaras. Dukra – Skaidrė Krikštopaitytė-Urbonienė, humanitarinių mokslų (menotyros) daktarė. Sūnus – (1966), fizinių mokslų (biochemija) daktaras. Anūkės: Miglė Urbonaitė-Ubė (1988) – baigė Vilniaus Universiteto bei Klaipėdos universiteto archeologijos studijas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja; Vasarė Krikštopaitytė (1990), baigė St. Andrews universiteto (Škotija) biochemijos studijas.

Biografija

Grafikė Albina Makūnaitė gimė 1926 m. balandžio 1 d. netoli Kauno Padainupio kaime. Mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. 1944–1950 m. mokėsi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Jos diplominis darbas buvo iliustracijos J. Biliūno „Liūdnai pasakai“.

Nuo 1950 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengtos personalinės parodos 1964 m. Maskvoje, Jerevane, 1965–1966 m. Lenkijos miestuose, 1967 m. Belgrade ir kitur. Jos darbų buvo eksponuota daugelyje pasaulio šalių: Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Japonijoje ir kt. Parodose ir konkursuose jos darbai, ypač iliustruotos knygos yra įvertinti medaliais bei apdovanojimais.

Albinos Makūnaitės darbai buvo įvertinti Lietuvos valstybine premija (1966) (už medžio raižinių ciklą „Žalčio pasaka“, „Rugio daina“, iliustracijas „Baladė apie Ievą“), jai buvo suteikti nusipelniusios meno veikėjos (1965) ir liaudies dailininkės (1986) vardai.

Kūryba

A. Makūnaitė savitai ir aktyviai reiškėsi lino ir medžio raižiniais, knygų iliustracijomis. Sukūrė daugiausia linoraižinių – estampų (kompozicijų ciklai – „Kaukaze“, 1958, „Rugio daina“, 1960, „Jūros legendos“, 1971, „Vaikystės dienos“, 1973, „Padavimai ir legendos“, 1974–1975, „Knygnešių Lietuva“, 1980, „Žemė gera“, 1981–1983, „Dainuok, širdie gyvenimą“, 1985 ir kt., portretų – Salomėjos Nėries, Juozo Karoso, Juozo Miltinio, Ievos Simonaitytės, autoportretai ir kt. Įspūdingi estampai – raižinių ciklai „Rugio daina“, „Lino daina“, „Žalčio pasaka“ ir kiti tapo lietuvių grafikos aukso fondo dalimi.

Sukūrė daug iliustracijų liaudies pasakoms, A. Liobytės („Saulės vaduotojas“, 1959, „Ežerinis“, 1962, pasakų rinkinys „Gulbė karaliaus pati“, 1963), V. Krėvės, P. Cvirkos, J. Biliūno, Žemaitės, Lazdynų Pelėdos, S.Nėries, A. Vienuolio, K. Donelaičio, J. Marcinkevičiaus, A. Matučio, B. Brazdžionio ir kitų autorių knygoms.

Dailininkė iliustravo knygeles vaikams. Jų buvo išleista daugiau kaip devyniasdešimt. Dailininkės iliustruotas „Saulės vaduotojas“ (1959) išleistas net dvidešimčia pasaulio kalbų. Dailininkės iliustruotu elementoriumi „Vyturėlis“ (1973) mokėsi septynios pirmos klasės mokinių kartos. Taip pat paminėtinos iliustruotos knygos: V. Petkevičiaus „Kodelčius“, 1974, lietuvių liaudies pasaka „Kaip gaidelis pono dvarą griovė“, 1985, K. Čiukovskio „Daktaras Aiskauda“, 1993, Ch. Pineau „Pasakos“, 1994, Ch. Perrault „Batuotas katinas“, 1995.

Dailininkės iliustruota A. Matučio eilėraščių rinktinė „Margaspalvė genio kalvė“, 1980, 1984 m. buvo apdovanota tarptautiniu H. K. Anderseno diplomu.

Albinos Makūnaitės kūriniams būdinga savitas lietuvių liaudies grafikos tradicijų interpretavimas, dekoratyvumas, ornamentiškos kompozicijos, dinamiškos formos, aiškios linijos bei stambūs štrichai, sodrus spalvingumas. Be jos medžio graviūrų ir linoraižinių tiesiog neįsivaizduojami lietuvių literatūros ir tautosakos kūriniai, stebuklinių pasakų rinkiniai.

2005 m. lapkričio 2 d. – lapkričio 30 d. grafikos darbų paroda Birštono sakraliniame muziejuje

2006 m. kovo 31 d. – balandžio 17 d. minint dailininkės 80 metų jubiliejų Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko dailininkės grafikos darbų paroda „Lino daina“.

2006 m. balandžio 6 d. – gegužės 27 d. Panevėžio Juozo Miltinio palikimo studijų centre grafikės sakralinių estampų paroda, skirta dailininkės 80-mečiui.

2006 m. balandžio 1 d. – gegužės 6 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje dailininkės darbų paroda.

2014 m. spalio 15 d. – lapkričio 5 d. Plungės viešojoje bibliotekoje darbų paroda.

2016 m. balandžio 22 d. – gegužės 20 d. Panevėžio Juozo Miltinio palikimo studijų centre paroda „Lietuvių literatūros klasika iliustracijose. Dailininkei Albinai Makūnaitei – 90“.

2016 m. birželio 7 d. – liepos 2 d. Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje raižinių paroda „Žalčio pasaka“, skirta dailininkės 90 metų jubiliejui.

Literatūra

Juozas Algimantas Krikštopaitis. Albina Makūnaitė: dramatinė dailės poetika. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. -264p.
Корсакайте И. Альбина Макунайте. Москва, „Сов. художник“. 1972, 120 с.