Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Aktyvioji terpė (lazeryje) – sudedamoji lazerio dalis, kuri sugeria lazerinio kaupinimo galia bei ją perspinduliuoja priverstinio spinduliavimo metu. Aktyvioji terpė yra esminis lazerio elementas, sąlygojantis šviesos energijos augimą besigeneruojančiai lazerio šviesai keliaujant tarp veidrodžių, sudarančių optinį rezonatorių. Šio proceso metu aktyvios terpės molekulės arba atomai pereina iš lazerinio kaupinimo sužadintos aukštesnės energijos elektroninės arba molekulinės būsenos į žemesnę būseną.

Aktyvios terpės pavyzdžiai:

Tam tikri kristalai, prisodrinti retųjų žemių jonų (pvz., neodimio, iterbio arba erbio) arba pereinamųjų metalų jonų (titano arba chromo); būdingiausi atstovai yra itrio aliuminio granatas (IAG) ir safyras (Al2O3);
Stiklai, pvz., silikatiniai arba fosfatiniai stiklai, prisodrinti aktyvių jonų;
Dujos, pvz., helio ir neono mišiniai, azoto, argono, anglies oksido, anglies dioksido arba metalo garų;
Puslaidininkiai, pvz., galio arsenidas (GaAs), indžio galio arsenidas (InGaAs) arba galio nitridas (GaN);

Aktyvios terpės kaupinimas (t. y., energijos suteikimas) gali vykti elektros srovės pagalba (pvz., puslaidininkiai arba dujos per aukštos įtampos iškrovas) arba šviesa, kuriama aukštos įtampos lempų arba kitų lazerių (puslaidininkinių lazerių).

Šis straipsnis apie optiką yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.