Akrostichas gr akros kraštinis stichos eilutė eiliuotas tekstas kurio eilučių pirmosios raidės skaitant nuo viršaus į ap

Akrostichas (gr. akros 'kraštinis' + stichos 'eilutė') – eiliuotas tekstas, kurio eilučių pirmosios raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį. Dažnai – rašytojo ar poeto vardą ir pavardę.

Akrostichus mėgo kurti Antikos ir Renesanso epochų poetai.

Lietuvių literatūroje seniausias žinomas akrostichas yra 1547 m. Martyno Mažvydo išleisto „Katekizmo“ pratarmėje. Jos pirmosios eilučių raidės slepia autoriaus vardą ir pavardę.

Pavyzdys

Dievas visad ant lūpų, o širdyje velnias;

Akis tuojau užmerkia išvydusi kelnes;

Vaikščioja atsiplėšus – įžadai mat toki;

Atmintyje tik laiko, kur atlaidai koki

Tur liežuvį bjauresnį už gyvatės gylį;

Kasdien tupi bažnyčioj, nes tinginį myli.

Atminki, kas tai būtų, jei mįslius mint moki?

(„Mįslės“, Vincas Kudirka)

Nuorodos

Sigitas Narbutas. Akrostichas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. –