Akrobatika fizinių pratimų sistema pagrįsta kūno pusiausvyra vikrumu lankstumu ir jėga Svarbus cirko žanras Cirko akroba

Akrobatika – fizinių pratimų sistema, pagrįsta kūno pusiausvyra, vikrumu, lankstumu ir jėga. Svarbus cirko žanras.

Rūšys

dinaminė (, );
statinė (įvairios kolonos, piramidės);
plastinė (vaikščiojimas lynu, pratimai ant kamuolio, trapecijos);
komiškoji (su elementais).

Istorija

Apie akrobatikos elementus žinota senovės Egipte, Graikijoje, Romoje. Pirmieji akrobatikos elementai buvo ant ištempto lyno, atliekami šuoliai su kardais, kt. fiziniai pratimai, atliekami gatvėse ir aikštėse masinių renginių metu. Viduramžiais akrobatikos numerius atlikdavo šokėjai ant ištempto lyno, fokusininkai. Nuo XVIII a., ypač XIX a., akrobatika plito cirkuose. Kai kada akrobatikos elementai naudojami choreografijoje, teatre (S. Eizenšteino, spektakliai).

Akrobatinių elementų yra lietuvių liaudies šokiuose (Džigūnas, Gaidys), žaidimuose (Žąselė, Žiužis).

Lietuvos cirke

Akrobatikos elementai stebimi nuo lietuviško cirko ištakų. Pirmieji lietuviai, cirko artistai, naudoję šio žanro elementus:

oro akrobatas ;
plastikos akrobatai P. Gudauskas, P. Norvilas, J. Ravickas, P. Beresnevičius;
šuolininkas per peilius P. Galvičius;
V. Janušauskas (slapyvardis – Kadyras-Guliamas) 1912 m. sukūrė akrobatikos numerį su kupranugariais Vid. Azijoje.

Tarpukariu lietuviško cirko arenose garsėjo akrobatai: S., D. ir L. Berešių šeima, R. Bernotas, Z. Černiauskas, A. Gaičiūnas, V. Kazlauskas, Otilijos ir Kazio Kaluževičių šeima, broliai A. ir V. Putriai, J. Stankutė. XX a. 6-ame dešimtmetyje pasaulyje garsėjo lietuvių kilmės akrobatas iš D. Britanijos J. Šlivinskas su šeima.

Nuorodos

Alvidas Jancevičius. akrobatika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 242 psl.

[1] Alvidas Jancevičius. akrobatika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 242 psl.