Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Agrometeorologija (gr. agros 'laukas' + meteoros 'esantis ore' + logos 'mokslas') – meteorologijos šaka, tirianti meteorologinių klimatinių ir hidrologinių sąlygų įtaką žemės ūkio augalų vystymuisi ir žemės ūkio gamybos procesams.

Lizimetras - vandens režimui dirvožemyje tirti

stebėjimų duomenys kaupiami agrometeorologijos tarnybų centruose, iš jų sudaromi ir . Iš daugiamečių stebėjimų daromos išvados, kaip meteorologinės sąlygos veikia žemės ūkio augalų augimą ir produktyvumą, kiek įvairiose tų augalų vystymosi fazėse jiems reikia šilumos, drėgmės, teikiamos rekomendacijos, kaip elgtis nepalankiomis orų sąlygomis (per šalnas, sausras), kada ir kaip racionaliai naudoti technines priemones.

1996 m. agrometeorologijos stebėjimus vykdė 18 agrometeorologijos stočių, stebėjimų duomenis kaupė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Ji leidžia dekados agrometeorologijos apžvalgas, mėnesio agrometeorologijos biuletenius, sudaro agrometeorologijos metraščius, fenologines ir ž. ū. augalų derlingumo prognozes, rengia agrometeorologijos žinynus.

Moksliniai tyrimai atliekami Vilniaus universitete, Žemės ūkio universitete, Žemdirbystės institute.

Istorija

Agrometeorologija atsirado XIX a. pabaigoje. Lietuvoje agrometeorologijos tyrimai pradėti . I. Končius (1886–1975) vienas pirmųjų Lietuvos ūkininkus mokė meteorologijos žinias taikyti žemdirbystėje. 1925 m. išleistas agrometeorologijos vadovėlis „Ūkininko dangus“. J. Krikščiūno (1894–1947) darbuose analizuojamas klimato ir oro sąlygų poveikis ž. ū. augalų augimui ir derliui. Agrometeorologijos plėtotei reikšmingi S. Nacevičiaus (1881–1947), fenologinių stebėjimų pradininko, darbai. Daržovių sėjos terminus jis siejo su kai kurių augalų žydėjimo laiku. 1945 m. Ž. ū. ministerijoje įsteigta agrometeorologijos tarnybos valdyba, 1948 m. jos pareigos perduotos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos valdybai, įkurtas Agrometeorologijos skyrius. 1958–1960 išplėtotas ir postų tinklas.

Knygos

V. Ščemeliovas „Žemės ūkio meterologijos pagrindai“ (1977),
S. Bagdonas, J. Navickas, R. Šiaudienė „Agrometeorologija“ (1989).