Agostinas Karačis it Agostino Carracci 1557 m rugpjūčio 16 d Bolonija 1602 m vasario 23 d Parma italų ankstyvojo baroko

Agostinas Karačis (it. Agostino Carracci, 1557 m. rugpjūčio 16 d. (?), Bolonija – 1602 m. vasario 23 d., Parma) – italų ankstyvojo baroko tapytojas ir grafikas. Be kita ko, tapė ir erotinio pobūdžio paveikslus.

Biografija

Agostinas Karačis gimė 1557 m. Bolonijoje. Pakrikštytas rugpjūčio 16 d. Jo pusbrolis buvo menininkas Lodovikas Karačis ir jaunesnysis brolis − Anibalė Karačis. Karačių tėvas Antonijus buvo siuvėjas. Iš pradžių Agostinas mokėsi auksakalystės. Paskatintas dėdės pradėjo domėtis tapyba. Agostinas mokėsi pas Prospero Fontana, vėliau, apie 1577 m., − pas Bartolomeo Passarotti ir Domenico Tibaldi. 1581 m. Agostinas galėjo lankytis Romoje, po to lankėsi Venecijoje, kur susipažino su Tintoreto ir Paolo Veronezės kūriniais. Venecijoje jam gimė nesantuokinis sūnus Antonijus, kuris vėliau tapo žinomu savo laikmečio tapytoju. 1583 m. Agostinas lankėsi Milane ir Kremonoje, susipažino su kūryba. 1583–1584 m. Agostinas, kartu su broliu Anibale ir pusbroliu Lodoviku, dekoravo Palazzo Favia Bolonijoje. 1586–1587 m. Agostinas lankėsi Parmoje, kur susipažino su Koredžo kūryba. Viename žinomiausių Agostino paveikslų „Paskutinė Šv. Jeronimo komunija“ yra ženkli Koredžo įtaka.

1588–1589 m. Agostinas Karačis buvo Venecijoje. 1589 m. Agostinas, kartu su Anibale ir Lodoviku, atidarė Bolonijoje dailės mokyklą Accademia degli Incamminati („Pažengusiųjų mokykla“), kurioje dirbo iki 1595 m. Mokykla greitai išgarsėjo Italijoje, Karačiai įgijo didelį dailininkų autoritetą. 1595 m. Anibalė buvo pakviestas į Romą kardinolo Odoardo Farnezės dekoravimui. Agostinas prie brolio prisijungė 1597 m. Manoma, kad didžiąją tapybos dalį rūmuose atliko Anibalė ir Karačių mokiniai, Agostinas daugiausiai ruošė piešinius freskoms. 1600 m. dėl prieštaravimų tarp brolių Agostinas pasitraukė iš darbų Farnezės rūmuose ir išvyko į Parmą, kurioje dirbo hercogui Ranučiui Farnezei. Agostinas Karačis mirė 1602 m. vasario 23 d. Parmoje. Savo gyvenimo metu jis buvo labiau žinomas savo grafika, nei tapyba. Jis buvo laikomas talentingiausiu to meto Italijos grafiku. Agostiną Karačį išgarsino erotinių graviūrų serija Lascivie (apie 1590–1595). Agostinui priskiriamos erotinių sekso pozų grafikos scenos I Modi knygai, tikėtina, yra originalaus senesnio leidimo, kurį sunaikino katalikų bažnyčia, scenų kopijos.

Darbų galerija

„Paskutinė Šv. Jeronimo komunija“ (Nacionalinė Bolonijos pinakoteka)
„Madona su Kūdikiu ir šventaisiais“ (Nacionalinė Parmos galerija)
„Geroji naujiena“ (Luvras, Paryžius)
„Kristus ir neištikima žmona“ (Breros pinakoteka, Milanas)
„Amūras nugali Paną“ (1577, graviūra)
„Šv. Šeima, Šv. Antanas abatas, Šv. Kotryna ir Šv. Jonas Krikštytojas“ (1582, ofortas)
„Venera, baudžianti Kupidoną“ (1590-95, graviūra)

Šaltiniai

Vikiteka: Agostino Carracci – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Encyclopaedia Britannica
L’Enciclopedia Italiana
wga.hu
Katalikų enciklopedija