56 7 37 š pl 27 0 56 r ilg 56 12694 š pl 27 01556 r ilg 56 12694 27 01556 Agluonos bazilikaVyskupijaSavivaldybė Preilių

56°7′37″ š. pl. 27°0′56″ r. ilg. / 56.12694°š. pl. 27.01556°r. ilg. / 56.12694; 27.01556

Agluonos bazilika

Vyskupija
Savivaldybė	Preilių savivaldybė
Gyvenvietė	Agluona
Adresas	Cirīšu iela 8
Statybinė medžiaga	Tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1780 m.
Stilius	Vėlyvasis barokas

Agluonos bazilika (latv. Aglonas bazilika) – bazilika Agluonoje, Latvijoje. Tai svarbiausias Latvijos katalikų dvasinis centras ir pasaulinio masto šventovė, kurioje kasmet rugpjūčio 15 d. – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo dieną – apsilanko šimtai tūkstančių piligrimų iš visos Rytų Europos, yra ežerų apsupta vaizdingoji Agluona Latgaloje. Agluonos katalikų bazilika yra vieni įspūdingiausių maldos namų Baltijos šalyse, liaudies padavimuose minimas toli gražu ne vienas su jais susijęs stebuklas.

Agluonos katalikybės centro atsiradimas

1697 m. dvarininkė Ieva Justina Šostovicka, remiama Livonijos vyskupo Mikalojaus Poplavskio, pakvietė Vilniaus dominikonus įkurti Agluonoje vienuolyną ir mokyklą. Šiam reikalui Šostovickų pora dominikonams dovanojo 17 sodžių su 90 namų – „Dievo garbei ir latvių palaimai“. 1688 m. Vilniaus dominikonų vienuolyno prioras tėvas Remigijus Mosokovskis atvyko į Agluoną vienoje iš latgalių šventviečių statyti vienuolyno ir bažnyčios. Dominikonai Agluonos bažnyčioje pakabino Dievo motinos paveikslą, sukurtą pagal Trakų maldos namuose esantį šventą paveikslą. Apie šį paveikslą yra žinomos kelios legendos, ir visos jos byloja, kad originalas buvo sukeistas ir Agluonoje yra ne kopija, o tikroji ikona. Agluonos bažnyčia irgi buvo statoma pagal Trakų bazilikos pavyzdį ir paskirta Dievo Motinos dangun ėmimo garbei. Agluonoje buvo įsteigtas ir Šv. Dominyko Trečiasis Ordinas, į kurį galėjo įstoti tiek moterys, tiek vyrai, kurie nenorėjo atsisakyti pasaulietiško gyvenimo, bet laikėsi ordino regulos, atliko atgailą už nuodėmes ir atsidavė gailestingumo darbams.

Kai 1699 m. pastatyta paprasta medinė bažnyčia sudegė, 1768–1780 m. jos vietoje buvo pastatytas mūrinis vienuolynas ir didinga baroko stiliaus bažnyčia su dviem 60 m aukščio bokštais. 1824 m. dominikonai užsakė šalia vienuolyno esančio šaltinio ekspertizę. Peterburgo Medicinos akademijoje atlikta analizė patvirtino, kad sieringas šaltinio vanduo gali būti naudojamas gydymo tikslams, todėl netrukus buvo pastatyta paprasta ligoninė su 10 vietų. Agluonoje buvo ir parapijinė mokykla, kuri vaikus pilnai aprūpino viskuo, kas būtina mokymuisi ir gyvenimui. XIX a. trečiajame dešimtmetyje Agluonoje buvo atidaryta dvasinė seminarija.

Įtraukus tuometę Latvijos teritoriją į Rusijos imperijos sudėtį, prieš Agluonos vienuolyną, nors jis ir buvo vienas iš aštuonių neuždarytų Vitebsko gubernijos katalikų dvasinių ordinų, prasidėjo represijos. Jo gyventojus išvarė ir vienuolyną pavertė savotišku kalėjimu – jame kaip kalinius apgyvendino aktyviausius ir nepaklusniausius katalikų kunigus bei paskutinį prieglobstį ten radusius senus ir sergančius dvasininkus. Pirmojo pasaulinio karo metais Agluonos bazilikos vienuolyne buvo ir bataliono štabas, ir ligoninė, o 1918 m. atėję bolševikai, tikėdamiesi rasti paslėptą auksą, nusiaubė vienuolyno ir bazilikos rūsius ir išplėšė kapavietes.

Latvijos pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940 m.) Agluonoje buvo atidaryta Dvasinė seminarija, kuri buvo viena iš geriausių aukštąjį išsilavinimą teikiančių mokymo įstaigų, taip pat vyrų (vėliau – ir moterų) gimnazija.

Antrojo pasaulinio karo metu katalikų persekiojimas ir negailestingas susidorojimas su dvasininkais tęsėsi – pasirodo, tikėjimą pavojingu laikė ir TSRS, ir hitlerinė Vokietija. Tradicijos ir tikėjimas buvo įnirtingai naikinami ir tarybų valdžios laikotarpiu.

1980 m. Latvijos katalikams minint Agluonos bazilikos 200 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II jai suteikė „Basilica Minoris“ titulą, o po trejų metų J. E. vyskupą pakėlė kardinolu. 1989 m., pirmą kartą po 50 metų, iš Rygos į Agluoną patraukė piligrimai, visą daugiau kaip 200 km kelią įveikę pėsčiomis, dainuodami ir melsdamiesi. 1989 m. rugpjūčio 15 d. Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventės metu pirmą kartą po daugybės metų eucharistinė procesija vyko už bažnyčios tvoros, o sode pirmą kartą aukotos mišios latvių kalba.

1993 m. Agluonos baziliką aplankė popiežius Jonas Paulius II. Atnaujintoje aikštelėje prie bazilikos jis laikė mišias, kuriose dalyvavo apie 380 000 maldininkų.

Nuorodos

http://www.latvia.travel/lt/straipsnis/agluona-ir-agluonos-bazilika 2014-02-21 iš Wayback Machine projekto.
http://www.aglonasbazilika.lv/