Agadė

Akadas (šumerų kalba: Agade) buvo miestas centrinėje Mesopotamijoje. III tūkst. pr. m. e. pabaigoje Akadas tapo Sargono sukurtos Akado imperijos sostine. Vėliau Akadas buvo Babilonijos imperijos šiaurinės dalies administracinis centras.

Valstybę įkūrė klajoklių akadų gentys, kurios Mesopotamijos šiaurėje įsikūrė IV tūkst. pr. m. e. Čia jos atėjo greičiausiai per Siriją. Iki užimant jį Sargonui, turėjo antraeilę reikšmę. Savo galios viršūnę Akadas pasiekė tarp XXIV ir XXII a. pr. m. e., po Sargono Didžiojo užkariavimų. Sargonui nukariavus šumerų miestus susikūrė imperija, kuri laikoma pirmąja žmonijos istorijoje. Sargono imperija gyvavo daugiau nei šimtmetį. Suiro dėl nuolatinių klajoklių puldinėjimų.

Sargonui sukūrus imperiją, Akado reikšmė taip išaugo, kad Akadu visa Aukštutinė Mesopotamija vadinta dar ilgai po to, kai pats miestas nustojo egzistuoti. Dėl Akado imperijos kalbinės asimiliacijos politikos Akado vardu pavadintas ir vyraujantis rytų semitų kalbos dialektas – akadų kalba.

Lokalizacija

Naujosios Babilono karalystės ir Persijos laikais (VI-V a. pr. m. e.) miesto vieta dar buvo žinoma, tačiau vėliau pamiršta ir iki šiol ginčytina. Tiksli vieta nėra žinoma, tačiau miestas greičiausiai buvo į rytus nuo Tigro, maždaug tarp dabartinių Samaros ir Bagdado miestų, Kišo arba Siparo nome.

Išnašos

1. Mish, Frederick C., Editor in Chief. „Akkad.“ . 9^th ed. Springfield, MA: Inc., 1985. , (indexed), and (deluxe).
2. Evelina Klengel-Brant. Kelionė į Senovės Babiloną. Vilnius: Mokslas, 1981. P.7.