Afganistano Demokratinė Respublika

Afganistano Demokratinė Respublika (pušt. د افغانستان ډموکراتيک جمهوريت, pers. جمهوری دمکراتیک افغانستان) – Afganistano valstybė, kurią visą jos gyvavimo laiką valdė (ALDP).

Afganistano Demokratinė Respublika pušt.د افغانستان ډموکراتيک جمهوريت pers. جمهوری دمکراتیک افغانستان
Sovietų Sąjungos satelitinė valstybė
← 1978 – 1992 →
Vėliava Herbas
Location of {{{paprastas_pav}}}
Sostinė	Kabulas
Kalbos	puštūnų, dari
Religija	Islamas
Valdymo forma	marksistinė-leninistinė vienpartė socialistinė respublika (1978–1987) islamiškoji respublika (1987–1992)
Generalinis sekretorius
1978–1979	Nur Muhamedas Tarakis
1979	Hafizula Aminas
1979–1986	Babrakas Karmalis
1986–1992	Muhamedas Nadžibula
Era	Šaltasis karas
- Afganistano revoliucija	1978 m. balandžio 27-28 d.
-	1992 m. balandžio 28 d.
Valiuta	Afganis

ALDP atėjo į valdžią per Afganistano revoliuciją, per kurią buvo nuverstas autokrato Muhamedo Daudo Chano režimas. 1978 m. balandžio 30 d. valstybės ir vyriausybės vadovu jį pakeitė Nur Muhamedas Tarakis. Tarakis ir Afganistano revoliucijos organizatorius Hafizula Aminas savo valdymo metu įgyvendino keletą ginčytinų reformų, tokių kaip žemės ir santuokų reformas bei priverstinę deislamizacijos politiką ir socializmo skatinimą. Aminas taip pat prisidėjo prie Chano pradėtų reformų, pavyzdžiui, visuotinį švietimą ir lygias moterų teises. Netrukus po to, kai atėjo į valdžią, prasidėjo kova dėl valdžios tarp „“ frakcijos, kuriai vadovavo Tarakis ir Aminas, ir frakcijos, kuriai vadovavo Babrakas Karmalis. Pergalę iškovojo „Chalk“ frakcija, o didžioji dalis Parčam frakcijos narių vėliau buvo išvalyti iš ALDP, o žymiausi Parčam lyderiai buvo ištremti į Rytų bloką ir Sovietų Sąjungą. 1987 m. šalis buvo pervadinta į Afganistano Respubliką.

Švietimas

Komunistų valdymo laikotarpiu ALDP vyriausybė pertvarkė švietimo sistemą: buvo pabrėžiamas abiejų lyčių švietimas, pradėtos vykdyti plačios raštingumo programos.1988 m. moterys sudarė 40 proc. gydytojų ir 60 proc. dėstytojų Kabulo universitete, 440 000 moterų mokėsi įvairiose švietimo įstaigose ir dar 80 000 moterų dalyvavo raštingumo programose. Be masinių moterų ir vyrų raštingumo didinimo kampanijų, ALDP darbotvarkėje buvo numatyta: plataus masto žemės reformos programa, nuotakos kainos panaikinimas ir santuokinio amžiaus padidinimas iki 16 metų mergaitėms ir iki 18 metų berniukams.

Tačiau genčių vadai vidiniuose regionuose privalomą švietimą, ypač moterims, laikė prieštaraujančiu tradicijoms, antireliginiu ir metančiu iššūkį vyrų autoritetui. Dėl to padažnėjo vakarietiškais drabužiais vilkinčių moterų šaudymų, ALDP reformatorių žudymų kaimo vietovėse ir bendro socialinių darbuotojų moterų persekiojimo atvejų. Nepaisant to, kad padėtis pagerėjo, didelė dalis gyventojų išliko neraštingi. Nuo sovietų intervencijos 1979 m. vienas po kito vykę karai iš esmės sunaikino šalies švietimo sistemą. Dauguma mokytojų per karus pabėgo į kaimynines šalis.

Išnašos

1. Mark Urban (1990). War in Afghanistan: Second Edition. Palgrave Macmillan. p. 10. ISBN .
2. „In Afghanistan, Soviets find replacing Islam with communism isn't easy“. Christian Science Monitor. 1985-08-06. ISSN 0882-7729. Nuoroda tikrinta 2022-03-15.
3. „THE AFGHAN COMMUNISTS“ (PDF).
4. „Afghanistan: Women in Afghanistan: Pawns in men's power struggles“ (PDF). Amnesty International.
5. „Racist Scapegoating of Muslim Women – Down with Quebec's Niqab Ban!, Spartacist Canada, p.23, Summer 2010, No. 165“ (PDF).
6. Ahmed-Ghosh, Huma (2003). „A History of Women in Afghanistan: Lessons Learnt for the Future or Yesterdays and Tomorrow: Women in Afghanistan (page 6: The Second Era of Change)“. Journal of International Women's Studies. 4 (6): 1–14. Nuoroda tikrinta 2021-08-15.
7. Afghanistan country profile. Library of Congress Federal Research Division (2008-08).