Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Adžarija (gruz. აჭარა Achara) – pietvakarių Gruzijos (Tao Klardžetijos) istorinis regionas, dabar – autonominis regionas Gruzijos sudėtyje. Adžarija yra vakarinėje Gruzijos dalyje. Pietuose Adžarija ribojasi su Turkija, o vakaruose su Juodąja jūra, šiaurėje – su Gurijos regionu, rytuose – su Samcchės Džavachetijos regionu. Regiono sostinė – Batumis. Užima 2 900 km², turi 333 953 gyventojų (2014).

Adžarijos autonominė respublika
აჭარის ავტონომიური რესპუბლიკა

Laiko juosta: ()
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Gruzija

Administracinis centras

Batumis

Rajonai

5

Oficialios kalbos

gruzinų

Gyventojų

333 953

Plotas

2 900 km²

Tankumas

115 žm./km²

Vikiteka

Adžarijos autonominė respublikaVikiteka

Lietuvos žurnalistai kelionėje po Tarybų Sąjungą 1934 m. (Batumio botanikos sode, Adžarijoje).

Geografija

60 % teritorijos padengti miškais (bukai, ąžuolai, eglės, kėniai). Teritorija kalvota arba kalnuota, aukščiausi kalnai viršija 3 km aukštį. Šiaurėje esantys kalnai skiria Adžariją nuo istorinio Gurijos regiono. Pietuose yra istorinis regionas, o rytuose, už – istorinis Meschetijos regionas. Aukščiausia vieta – Chevos kalnas (2812 m).

Klimatas subtropinis, drėgnas. Sausio temperatūra nuo -2 °C kalnuose iki 5 °C prie jūros, liepą nuo 16 iki 22 °C. Metinis kritulių kiekis 1000–2800 mm.

Svarbiausia upė – Čoruhas (su intaku Adžarisckaliu).

Istorija

Seniausiais laikais Adžarija buvo neatsiejamai susijusi su istoriniu regionu. Šią teritoriją I tūkst. pr. m. e. valdė Kolchidė, vėliau – . Šiai suskilus, dabartinės Adžarijos teritorija tapo Gurijos kunigaikštystės dalimi. VIII a. Vakarų Gruziją suvienijus , Adžarijos teritorija atiteko jai.

X a. pabaigoje bagrationams suvienijus Gruziją, Adžarija priklausė Gruzijos karalystei.

Nuo XIII a. Adžarijos istorija tampa neatsiejamai susijusi su Tao-Klardžetijos regiono istorija. Vienos Tao-Klardžetijos kunigaikštystės Samcchės kunigaikščiams pavyksta sukurti atskirus santykius su mongolais, dėl ko jie atsiskiria nuo Gruzijos ir ima kurti atskirą valstybinį vienetą, kuriam priklauso ir Adžarija. Tai – Samcchės atabegatas. Kaip nepriklausomas darinys jis egzistuoja XV–XVI a., kuomet yra inkorporuojamas Osmanų imperijos. Adžarijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę iki 1614 m. Įjungus regioną į Turkijos sudėtį, prasidėjo krašto tiurkizacija ir islamizacija, kas stipriai paveikė gyventojų tapatybę ir mentalitetą. Iki šių dienų musulmonai sudaro 30 proc. regiono gyventojų.

1878 m. Rusijos imperija atplėšė istorinį Tao-Klardžetijos regioną (kartu su Adžarija) iš Turkijos ir prijungė jį prie savo gruziniškų sričių. 1918 m., susikūrus , jos laikinai okupuotos Turkijos, bet vėliau perduotos Gruzijai.

Tačiau 1922 m. Gruzijai įstojus į TSRS, įsigaliojo , ir dalis Tao-Klardžetijos regiono atiduota Turkijai, tačiau Adžarija liko Gruzijos TSR sudėtyje. Ši situacija išlikusi iki dabar. Adžarijoje buvo suformuota Adžarijos ATSR.

Iš karto po nepriklausomybės paskelbimo, 1991 m. Adžarija paskelbė atsiskyrimą nuo Gruzijos, vadovaujama . Nors nepriklausomybė nebuvo pripažinta, šalis funkcionavo nepriklausomai iki 2004 m. Po Rožių revoliucijos, Gruzijos armija įvesta į Adžariją, Aslanas Abašidzė pabėgo ir Adžarija prijungta prie Gruzijos kaip autonominis regionas.

Administravimas

Administracinis Adžarijos regionas suskirstytas į 6 administracinius vienetus:

Batumio miestas
Keda rajonas
Kobuleti rajonas
Chelvačauri rajonas
Šuachevi rajonas
Chulo rajonas

Ekonomika

Regionas garsėja savo arbatos plantacijomis, turizmu.