Adrastas (Gordijaus sūnus)

Graikų mitologijoje Adrastas – frigų karalius, Gordijo sūnus, nenorėdamas užmušęs savo brolį ir išvarytas tėvo pabėgo į Lidiją. Sardikėje (Sardis) jis gavo atleidimą. Ten per neatsargumą nukovęs savo draugą Atį , vėliau pats nusižudė ant jo kapo.

Istorija

Nuo misiečių Olimpo kalno (ne Olimpo dievų kalno) nusileido šernas, kuris niokojo misiečių žemes. Jie mėgino sutramdyti šerną, tačiau jam nepadarė jokios žalos. Misiečiai paprašė Kroeso namų pagalbos, kad šis atsiųstų savo sūnų Atį su palydą ir šūnimis. Kroesas atsisakė siųstį sūnų, kadangi susapnavo savo sūnaus žūtį nuo ieties antgalio ašmenų, tačiau Atis jį perkalbėjo sakydamas, kad joks šernas negali turėti metalinio ieties antgalio.

Kroesas paprašė Adrasto pagalbos, saugoti ir ginti jo sūnų medžioklės, Adrastas sutiko lydėti Atį. Kaunantis su šernu medžiotojai pastarąjį apsupo ratu ir badė ietimis, tačiau Adrastas nepataikė ir mirtinai sužeidė Atį. Kai medžiotjai grįžo nešdami Ačio kūną, Adrastas maldavo Kroeso, kad šis jį nubaustį mirtimi virš princo kūno. Tačiau Kroesas atsisakė tai daryti, kadangi teigė, kad tai buvo dievų bausmė ir tai nėra Adrasto kaltė. Tačiau Adrastas to nepaisydamas nusižudė.

Šaltiniai

1. Herodotas I 34-6