Abonementinis radijo taškas taip pat radijo taškas taškas laidinis radijas radijo reproduktorius abonementinis garsiakal

Abonementinis radijo taškas (taip pat: radijo taškas, taškas, laidinis radijas, radijo reproduktorius, abonementinis garsiakalbis) – įrenginys, leidžiantis abonentui priimti radijo programas, transliuojamas laidais, o ne eteriu.

Abonementinis garsiakalbis „EMS“ (rus. *„ЭМЗ“*) 1952 m.

Abonementiniai radijo taškai buvo statomi valstybinėse įmonėse, įstaigose ir butuose. Buvo manoma, jog taškai bus naudingi skubiai pranešant apie karinį ar civilinį pavojų, nurodant ką tuomet daryti, net jei ir nebeveiktų įprastiniams imtuvams reikalingas elektros tinklas. Todėl taškams pradėjus nykti, buvo iniciatyvų juos sugrąžinti.

Už butuose pastatytus radijo taškus reikėjo mokėti abonementinį mokestį, atsisakyti buvo negalima, nors taško klausytis buvo nebūtina. Valstybinėse įstaigose bei gamyklose bet kokiu metu buvo galima nutraukti transliaciją ir pranešti kokį nors vietinės reikšmės nurodymą, pavyzdžiui, kvietimą kokiam asmeniui nueiti pas direktorių.

Paprasčiausi taškai turėjo tik garsiakalbį, įtampą žeminantį transformatorių ir garso reguliatorių. Jie priimdavo vieną, pagrindinę programą. Laidais galėjo būti transliuojamos ir kitos, aukštu dažniu moduliuotos programos (dažnai 78 ir 120 kHz) kurias priimdavo sudėtingesni taškai su daugiau elektronikos. 1990 m. buvo siūloma pereiti prie penkių programų transliacijos.

Lietuvoje radijo taško kištukas nesiskyrė nuo standartinio 220 V elektros tinklo kištuko ir per klaidą įjungus į 220 V rozetę pasitaikydavo aparatą sudeginti. Rozetė taškui turėdavo užrašą „Radio“.

Šaltiniai

[1] ttps://digital.gov.ru/ru/events/20215/

[2] ttp://radiouzel.kaluga.ru/abonent_gromkogovoritel.html