Abakai

Abakai
Atminimo kryžius Miklovų sodybvietėje
Abakai
55°54′00″š. pl. 21°27′07″r. ilg. / 55.900°š. pl. 21.452°r. ilg. / 55.900; 21.452 (Abakai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kartenos seniūnija
Gyventojų (2021)	24
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Abãkai Kilmininkas: Abãkų

Abakai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje, 2 km į pietvakarius nuo Kartenos, kairiajame Minijos krante, ties santaka su Kūlupiu ir Žvirgždų upeliu. Stovi Abakų koplyčia su lurdo grota.

Etimologija

Iš kur kilo kaimo pavadinimas, sunku pasakyti. Seniau abaku buvo vadinamas skaičiavimo įtaisas, laikomas skaitytuvų prototipu.

Manoma, kad kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės ir kilo nuo pirmojo šių žemių naujakurio Abako vardo.

Istorija

Kaimo žemės apgyvendintos I tūkst. antroje pusėje. Apie tai liudija į rytus nuo kaimo prie Minijos stūksantis Kartenos piliakalnis, kartais priskiriamas Abakų kaimui. Manoma, kad pilies gyventojų kulto vieta veikė Minijos ir Kūlupio santakos kyšulyje, prie Abakų Lurdo.

Abakų senosios kapinės

Abakų kaimas susiformavo po valakų reformos, XVI a. antrojoje pusėje. Tai buvo tipiškas gatvinis rėžinis kaimas, kuris iš pradžių priklausė Kartenos dvaro Gudeliškės palivarkui, o 1634 m. buvo užrašytas Kartenos klebonijai. Kaimas turėjo savo kapines, kuriose iki XVIII a. pabaigos buvo laidojami abakiškiai.

1842 m. rusų valdžia kaimo žemes atėmė iš bažnyčios ir priskyrė valstybiniam Kartenos dvarui. 1846 m. Abakuose buvo 18 valstiečių sodybų, o 1849 m. Kartenos dvarui priklausė 99 baudžiauninkai. Įkūrus Kartenos valsčių, kaimas buvo priskirtas Budrių seniūnijai. 1870 m. atodirbio prievolę valstybiniame Kartenos dvare atlikinėjo 17 kaimo valstiečių.

Tarpukariu Abakai tebepriklausė Budrių seniūnijai. Prasidėjus žemės reformai, 1922 m. kaimas išskaidytas į vienkiemius. 1923 m. jame buvo 37 ūkiai.

Pokario metais iš Abakų į Sibirą buvo ištremti 29 žmonės – Igno Anužio, Vlado Jasinsko, Klemenso Jonkaus, Bonifaco Kupšio, Jono Miklovo, Antano Šapkaus, Antano Žilinsko šeimos ir Katryna Slušnienė, o rezistencinio judėjimo dalyvis Ignas Miklovas 1947–1958 m. kalėjo Džezkazgano (Kazachija) lageryje.

2002 m. sausio 1 d. Abakų kaime buvo 13 ūkių. Didžiausią ūkį valdė Vynantas Samulionis, gyvenantis Kartenoje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915	Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1919–1940, 1941-1944	Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944-1950	Budrių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1953	Budrių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1953–1963	Budrių apylinkė, Kretingos rajonas
1963–1995	Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
202	193	195	116	46	27	28	25	24
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Gimė

• (1911–2004), Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanas, politinis kalinys ir tremtinys.
• Elzbieta Mockutė-Šulc (1914–?), misionieriaus, kunigo saleziečio Hermano Šulco motina.
• Vladas Slušnys (1926–1948), Kardo rinktinės Buganto kuopos Jūreivio būrio vadas.
• Jonas Paksas (1880–1950), Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso senelis.
• Feliksas Paksas, Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso tėvas.

Kultūros paveldas

• Abakų koplyčia
• Abakų Lurdas
• Abakų senosios kapinės

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – B. 19. – L. 251
3. Kazys Misius, . Lietuvos katalikų bažnyčios. – Vilnius, 1993. – P. 375
4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
• Abakų k. senosios kapinės. Kultūros vertybių registras
• Abaki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 5 psl. (lenk.)