ATFazė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

ATPazė – fermentas, verčiantis H⁺ (arba kurio nors kito jono) elektrocheminio gradiento energiją cheminės jungties energija ir atvirkščiai. Fermentas (žr. pav) kerta kurią nors iš ląstelės membranų. Tai gali būti visą ląstelę gaubianti išorinė membrana, mitochondrijos arba chloroplasto tilakoido membrana. Membranos pusė, kurioje vyksta ATP sintezė, kartais vadinama vidine puse (ląstelės išorinėje membranoje ji atsukta į ląstelės vidų).

H⁺-ATPazės darbo schema jai dirbant ATP sintezės režimu

Veikimo principas

Kad fermentas sintetintų didelę cheminės jungties energiją turinčias ATP molekules, priešingose membranos pusėse turi kuriuo nors būdu susidaryti cheminis gradientas (dalyvaujančio jono vienoje pusėje daugiau), elektros potencialų skirtumas arba jie abu vienu metu (elektrocheminis gradientas). Šios jėgos verčia ATPazės naudojamus jonus per šiame fermente esantį kanalą keliauti į kitą membranos pusę. Vidinėje pusėje esanti fermento dalis panaudoja jonų gradiento energiją makroenerginei jungčiai tarp ADP ir fosforo rūgšies liekanos sukurti. Tokiu režimu fermentas veikia chloroplasto ir mitochondrijos membranose, kuriose panaudojamas vandenilio jonų (protonų) gradientas.

Prireikus ląstelė panaudoja turimą ATP elektrocheminiam gradientui sukurti. Tuomet vidinėje pusėje esantis fermento aktyvus centras skaldo ATP į ADP ir neorganinį fosfatą. Skylant išsiskiria daug energijos, kuri panaudojama jonams aktyviai „pumpuoti“ į vidinę pusė. Dažniausiai ATPazė taip dirba išorinėje ląstelės membranoje, kad palaikytų jonų balansą ląstelėje.

ATPazė – bendrinis visų ATP skaidančių fermentų vardas. Šiame kontekste jis palyginti retai vartojamas, nes tokių fermentų yra labai daug. ATPazės standartinis EC fermento kodas yra EC 3.6.3.