2016 2020 m Lietuvos Seimo rinkimai141 vieta2020 m spalio 11 ir 25 d Balsavę rinkėjai 47 81 2 81 pp daugiamandatė 47 80

2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai
← 2016 →
141 vieta
2020 m. spalio 11 ir 25 d.
Balsavę rinkėjai	47,81% 2,81 pp (daugiamandatė) 47,80% 2,81 pp (I turas) 39,24% 1,14 pp (II turas)
	Pirmoji partija	Antroji partija	Trečioji partija

Lyderis	Gabrielius Landsbergis	Ramūnas Karbauskis	Gintautas Paluckas
Partija	Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai	Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga	Lietuvos socialdemokratų partija
Laimėta vietų	50	32	13
Pokytis	19	22	4

2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – 2020 m. spalio 11 ir 25 d. vykę aštuntieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių metu 2020–2024 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.

Rinkimų sistema

Lietuvos Respublikos Seimas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras), likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų. Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.

Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Prieš rinkimus

Pagrindiniai straipsniai – 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai ir S. Skvernelio ministrų kabinetas.

2016 m. parlamento rinkimuose pergalę pasiekė ir didžiausia parlamentine partija tapo Sauliaus Skvernelio vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Iki tol teturėjusi vieną vietą parlamente, partija rinkimuose gavo 54 mandatus. Daugiamandatę laimėję Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai liko antri ir pelnė 31 vietą (2 vietomis mažiau).

Aiškiomis pralaimėtojomis tapo Vyriausybėje dirbusios partijos – Lietuvos socialdemokratų partija, kuri laimėjo 17 vietų (mažiau 21 vieta) ir Darbo partija su 2 vietomis.

Lietuvos socialdemokratų partija iš pradžių įėjo į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sudarytą valdančiąją koaliciją, tačiau 2017 m. rugsėjį, kai partijos vadovu tapo Gintautas Paluckas, partija nusprendė iš koalicijos pasitraukti. Vienuolika partijos Seimo narių, tarp jų ir du buvę Ministrai Pirmininkai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius, nusprendė ir toliau palaikyti Vyriausybę. Lietuvos socialdemokratų partija frakcija Seime skilo, o iš jos pasitraukę parlamentarai 2018 m. kovo mėn. įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. Vyriausybė, turėdama nepakankamą paramą parlamente, 2018 m. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su partija „Tvarka ir teisingumas“. Po 2019 m. Prezidento rinkimų prie koalcijos prisijungė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Tais pačiais metais partija „Tvarka ir teisingumas“ subyrėjo ir buvo pašalinta iš koalicijos.

Valdančiųjų iniciatyva 2019 m. gegužės 12 d., kartu su Prezidento rinkimais vyko referendumas, kurio metu buvo sprendžiamas Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimas, sumažinantis Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121. Dėl per mažo rinkėjų aktyvumo referendumas neįvyko.

Po keletos mėnesių Ramūnas Karbauskis ir Naglis Puteikis įregistravo įstatymo projektą dėl Seimo rinkimų barjero partijoms sumažinimo nuo 5 iki 3%, o koalicijoms – nuo 7 iki 5%. Seimas jį priemė, tačiau Prezidentas šį projektą vetavo. Veto atmesti nepavyko, įstatymas neįsigaliojo.

Prieš pat rinkimus vienmandačių ribos buvo perbraižytos: kaimo vietovėse jos buvo išplėstos, Vilniuje viena jų pridėta, o Kaune panaikinta, įsteigta pasaulio lietuvių apygarda.

Partijos

Daugiamandatėje apygardoje savo kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų, kurioms atsitiktine tvarka rinkimų biuletenyje priskirtas toks eiliškumas:

Partija		Pirmininkas (sąrašo lyderis)
1	„Drąsos kelias“ politinė partija	Jonas Varkala
2	Partija „Laisvė ir Teisingumas“	Remigijus Žemaitaitis
3	Laisvės partija	Aušrinė Armonaitė
4	Lietuvos liaudies partija	()
5	Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai	Gabrielius Landsbergis (Ingrida Šimonytė)
6	Centro partija – Tautininkai	Naglis Puteikis
7	Nacionalinis susivienijimas	Vytautas Radžvilas
8	Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga	Valdemar Tomaševski
9	Lietuvos socialdemokratų darbo partija	Gediminas Kirkilas (Linas Linkevičius)
10	Kartų solidarumo sąjunga - Santalka Lietuvai	Arvydas Juozaitis
11	Lietuva - visų	Tomas Pačėsas
12	Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis	Viktorija Čmilytė–Nielsen
13	Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga	Ramūnas Karbauskis (Saulius Skvernelis)
14	Lietuvos žaliųjų partija	Remigijus Lapinskas
15	Krikščionių sąjunga	Rimantas Jonas Dagys
16	Darbo partija	Viktoras Uspaskich
17	Lietuvos socialdemokratų partija	Gintautas Paluckas

Rezultatai

Balsavimo rezultatai


Partija		Apygarda									Iš viso vietų	+/–
		Daugiamandatė			Vienmandatė
		Daugiamandatė			I turas			II turas
		Balsai	%	Vietos	Balsai	%	Vietos	Balsai	%	Vietos
	Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai	292 124	25,77	23	267 430	24,03	1	356 599	40,17	26	50	19
	Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga	204 791	18,07	16	169 370	15,22	0	209 718	23,62	16	32	22
	Lietuvos socialdemokratų partija	108 649	9,58	8	130 851	11,76	0	75 561	8,51	5	13	4
	Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis	79 755	7,04	6	103 238	9,28	0	60 841	6,85	7	13	1
	Laisvės partija	107 093	9,45	8	72 046	6,47	0	72 288	8,14	3	11	Nauja
	Darbo partija	110 773	9,77	9	88 408	7,94	0	8 077	0,91	1	10	8
	Išsikėlę patys	–	–	–	47 700	4,29	0	41 938	4,72	4	4	0
	Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga	56 386	4,97	0	53 007	4,76	2	14 837	1,67	1	3	5
	Lietuvos socialdemokratų darbo partija	37 197	3,28	0	51 923	4,67	0	26 199	2,95	3	3	Nauja
	Partija „Laisvė ir Teisingumas“	23 355	2,06	0	27 598	2,48	0	9 631	1,08	1	1	Nauja
	Lietuvos žaliųjų partija	19 303	1,70	0	35 205	3,16	0	6 648	0,75	1	1	0
	Centro partija – Tautininkai	26 769	2,36	0	20 468	1,84	0	5 405	0,61	0	0	1
	Nacionalinis susivienijimas	25 098	2,21	0	13 896	1,25	0	–	–	–	0	Nauja
	„Drąsos kelias“ politinė partija	13 337	1,18	0	2 573	0,23	0	–	–	–	0	0
	Lietuva – visų	11 352	1,00	0	7 917	0,71	0	–	–	–	0	Nauja
	Krikščionių sąjunga	8 825	0,79	0	17 433	1,57	0	–	–	–	0	Nauja
	Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai	5 808	0,51	0	2 753	0,25	0	–	–	–	0	Nauja
	Lietuvos liaudies partija	2 946	0,26	0	1 087	0,10	0	–	–	–	0	0
Negaliojantys biuleteniai		41 465	–	–	61 822	–	–	36 667	–	–	–	–
Iš viso		1 175 026	100	70	1 174 725	100	3	924 409	100	68	141	–
Registruoti rinkėjai/aktyvumas		2 457 722	47,81	–	2 457 722	47,80	–	2 355 726	39,24	–	–	–
Šaltinis: VRK

Rinkėjų aktyvumas I ture
Vienmandatės apygardos – I ture laimėtos vietos
Vienmandatės apygardos – pirmosios vietos (I ture)
Vienmandatės apygardos laimėtos vietos (po II turo) – galutiniai rezultatai

Pirmumo balsai

Daugiausia pirmumo balsų surinkę kandidatai:

	Vieta	Kandidatas	Balsai
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai	1	Ingrida Šimonytė	155,814
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai	2	Gabrielius Landsbergis	94,890
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga	1	Saulius Skvernelis	80,344
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga	2	Ramūnas Karbauskis	66,484
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai	4	Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė	62,990
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai	7	Agnė Bilotaitė	59,792
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga	3	Aurelijus Veryga	56,032
Laisvės partija	1	Aušrinė Armonaitė	54,098
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai	3	Laurynas Kasčiūnas	46,403
Lietuvos socialdemokratų partija	1	Gintautas Paluckas	38,350

Po rinkimų

Pagrindiniai straipsniai – 2020–2024 m. Seimas ir I. Šimonytės ministrų kabinetas.

Kadangi jokia partija nelaimėjo konstitucinės daugumos (71), teko formuoti koaliciją. Antrojo rinkimų turo naktį, suskaičiavus daugumą balsų, buvo paskelbta apie galimą centro-dešinės koaliciją tarp Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Politinės jėgos įsipareigojo pradėti derybas, kurios truko dvi savaites ir baigėsi sėkmingai – partijos lapkričio 9 d. pasirašė koalicinę sutartį, kurioje Ingrida Šimonytė įvardyta kaip kandidatė į Ministrės Pirmininkės poziciją, o Seimui vadovauti patikėta Viktorijai Čmilytei–Nielsen.

2020–2024 m. Seimas darbą pradėjo lapkričio 13 d. Pirmajame posėdyje slaptu balsavimu Viktorija Čmilytė Nielsen tapo Seimo Pirmininke, už ją balsavo 106 parlamentarai.

Šimonytės kandidatūrai Seimas pritarė lapkričio 24 d., o lapkričio 18 d. pristatytą kabineto sudėtį Prezidentas Gitanas Nausėda, su pakeitimais patvirtino gruodžio 7 d. Įgaliojimus veikti Vyriausybė gavo gruodžio 11 d.

Šaltiniai

2020 m. Seimo rinkimai, vrk.lt
Seimo rinkimų įstatymas
LR KONSTITUCIJA - V SKIRSNIS - SEIMAS
Seimas nuleido rinkimų kartelę: paklius ir tie, kurie neturėjo vilčių
Valdantieji pralaimėjo vos vienu balsu – lieka ta pati Seimo rinkimų kartelė
Perbraižomas rinkimų žemėlapis, Vilniuje pagausės apygardų
Partijos išsirikiavo rinkimų biuletenyje: „Drąsos kelias“ – pirmas, LVŽS gavo 13 numerį, Verslo Žinios, 2020–08–27
2020 m. Seimo rinkimai, Kandidatų sąrašai, Vyriausioji rinkimų komisija
Nuo galiojančių biuletenių
2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
Trys partijos išplatino deklaraciją dėl koalicijos: formuojama Vyriausybė, vadovaujama Šimonytės
Pasirašius koalicijos sutartį aiškus vienas postas, kitas turi paaiškėti iki penktadienio
Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke – palaikė 106 parlamentarai
Lietuva turi naują Vyriausybę – Seimas pritarė programai, prisiekė ministrai

[1] 2020 m. Seimo rinkimai, vrk.lt

[2] Seimo rinkimų įstatymas

[3] LR KONSTITUCIJA - V SKIRSNIS - SEIMAS

[4] Seimas nuleido rinkimų kartelę: paklius ir tie, kurie neturėjo vilčių

[5] Valdantieji pralaimėjo vos vienu balsu – lieka ta pati Seimo rinkimų kartelė

[6] Perbraižomas rinkimų žemėlapis, Vilniuje pagausės apygardų

[7] Partijos išsirikiavo rinkimų biuletenyje: „Drąsos kelias“ – pirmas, LVŽS gavo 13 numerį, Verslo Žinios, 2020–08–27

[8] 2020 m. Seimo rinkimai, Kandidatų sąrašai, Vyriausioji rinkimų komisija

[:0-9] Nuo galiojančių biuletenių

[10] 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

[11] Trys partijos išplatino deklaraciją dėl koalicijos: formuojama Vyriausybė, vadovaujama Šimonytės

[12] Pasirašius koalicijos sutartį aiškus vienas postas, kitas turi paaiškėti iki penktadienio

[13] Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke – palaikė 106 parlamentarai

[14] Lietuva turi naują Vyriausybę – Seimas pritarė programai, prisiekė ministrai