2015 m. Graikijos referendumas

2015 m. Graikijos referendumas

2015 m. liepos 5 d.
Pasirinkimas	Balsai	%
Taip	2 245 537	38,69
Ne	3 558 450	61,31
Galiojantys balsai	5 803 987	94,20
Negaliojantys balsai	357 153	5,80
Iš viso balsų	6 161 140	100
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas	9 858 508	62,50
Rezultatų žemėlapis

2015 m. Graikijos referendumas (gr. Ελληνικό δημοψήφισμα του 2015) – 2015 m. liepos 5 d. įvykęs referendumas, kuris turėjo nuspręsti, ar Graikija sutinka su šaliai iškeltomis skolų grąžinimo sąlygomis. Šalis įsiskolinusi Europos Komisijai, Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos Centriniam Bankui. Apie tokio referendumo surengimą 2015 m. birželio 27 d. netikėtai pranešė šalies ministras pirmininkas Alexis Tsipras, prieš tai nevykdžius jokių diskusijų ar aptarimų šia tema. Jau kitą dieną šalies parlamentas pritarė tokiam sprendimui, o tą patį vakarą referendumo surengimą patvirtino ir Graikijos prezidentas.

Referendumo dalyviai turėjo pažymėti vieną iš dviejų variantų: „gyventojai, kurie atmeta EK, TPF ir ECB reikalavimus, balsuoja prieštarauja/ne“, „gyventojai, kurie sutinka su šių trijų institucijų reikalavimais, balsuoja sutinka/taip“.

2015 m. birželio 29 d. EK prezidentas Jean-Claude Juncker savo kalboje apie šį referendumą teigė esąs nusivylęs Graikijos vyriausybės sprendimu pasitraukti iš derybų su kreditoriais, referendumo surengimu bei Graikijos valdžios raginimu balsuoti „ne“. Savo ilgą kalbą prezidentas baigė graikiškais žodžiais „I Ela’da Íne EvrÓpi I EvrÓpi Íne Ela’da“ (Graikija yra Europa, Europa yra Graikija).

2015 m. liepos 1 d. šalis praleido 1,5 mlrd. eurų mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui, kai žlugo paskutinės akimirkos pastangos surasti kompromisą su oficialiais Europos Sąjungos skolintojais.

Tuo pačiu liepos 2 d. Graikija pasiūlė Europos Sąjungai naują dvejų metų trukmės susitarimą dėl finansinio palaikymo. Atėnai prašė beveik 30 mlrd. eurų kredito linijos iš Europos stabilumo mechanizmo fondų, „siekiant visiškai padengti finansavimo poreikius ir tuo pat metu vykdomą skolų restruktūrizavimą“. Tačiau po konferencinio pokalbio telefonu ES politikai patvirtino nenorintys priimti to pasiūlymo.

Rezultatai

Pritarė	Pritariančių %	Atmetantys	Atmetančių %	Galiojantys	Galiojančių %	Dalyvavo	Dalyvių %	Šaltinis
2245537	38,69	3558450	61,31	5803987	94,20	6161140	62,50	Vidaus reikalų ministerija

2015 m. Graikijos ekonomikos referendumo biuletenis

61,31 procentas dalyvavusių rinkėjų pasirinko variantą „prieštarauju/ne“. Po referendumo iš opozicijos lyderio pareigų pasitraukė partijos lyderis (iki 2015 m. ėjęs šalies premjero pareigas).

Taip pat iš pareigų pasitraukė ir šalies finansų ministras , teigdamas, kad jo pasitraukimas padės rasti išeitį iš situacijos.

Reakcijos

EK prezidentas Jean-Claude Juncker po referendumo sakė, kad graikų pasakytas „ne“ stipriai sumenkino Graikijos šalies pozicijas derybose su kreditoriais. Taip pat jis pabrėžė, kad neatmeta scenarijaus, kai Graikija pasitraukia iš euro zonos, tačiau labiau palaikąs šalies likimą šiose sąjungoje. 2015 m. liepos 12 d. Europos vadovų taryba rinksis ir spręs dėl tolimesnių veiksmų.

Liepos 8 d. Graikija oficialiai kreipėsi į Europos finansinio stabilumo fondą. Šalis pažadėjo nuo ateinančios savaitės imtis vykdyti pensijų ir mokesčių reformas, kaip reikalauja jos skolintojai, mainais į trejų metų trukmės sutartį dėl skolinimosi iš euro zonos, kad šalies finansų sistema atitoltų nuo griūties slenksčio. Graikijos premjeras EP teigė: „Esu užtikrintas, kad per ateinančias 2–3 dienas sugebėsime įvykdyti įpareigojimus – kaip būtų geriausia Graikijai ir taip pat euro zonai“.

Nuorodos

• Oficiali referendumui skirta svetainė

Šaltiniai

1. Greece debt crisis: Tsipras announces bailout referendum
2. ΕΙΔΙΚΑ ΘΕΜΑΤΑ (graikų kalba)
3. Transcript of President Jean-Claude Juncker’s press conference on Greece
4. Graikija priėjo liepto galą
5. Greek conservative opposition chief Samaras resigns
6. Greece debt crisis: Finance Minister Varoufakis resigns
7. Result of the Euro summit on Greece
8. Graikija kreipėsi pagalbos