Aštuonioliktasis amžius prieš mūsų erą šimto metų laikotarpis prasidėjęs 1800 m pr m e sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1701

Aštuonioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1800 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

XVIII a. pr. m. e. stelos su Hamurabio teisynu fragmentas

XVIII a. pr. m. e. Babilonijos žemėlapis

XVIII a. pr. m. e. Vėlyvosios Sia dinastijos bronzinis indas vynui

Tūkstantmečiai: 3 tūkstantmetis pr. m. e. – 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e.

Amžiai: XIX amžius pr. m. e. – XVIII amžius pr. m. e. – XVII amžius pr. m. e.

Svarbiausi įvykiai

Indijoje prasidėjo geležies amžius.
Pietų Skandinavijoje prasidėjo bronzos amžius.
Mezoamerikoje pradėjo kurtis sėslios majų bendruomenės.
Hiksai pradėjo Nilo deltos apgyvendinimą ir įkūrė savo sostinę .
Babiloniją valdė Hamurabis, kuris sukūrė Hamurabio kodeksą ir nugalėjo Marį, valdomą .
Amoritai užkariavo Uruką ir Isiną.
Įvyko smarkus Aliaskoje išsiverižmas.
Indo slėnio civilizacijos žlugimas.
paskutinė fazė, indoarijai kėlėsi iš Centrinės Azijos ir Rusijos stepių link Pietų Azijos.
Sukilimų laikotarpis Mesopotamijoje.
ir bronzos amžiaus pradžia vidurio Europoje (vienu iš skaičiavimų).
Kinijoje prasideda bronzos amžius, Sia dinastijos nusilpimas, iškyla Šangų dinastija (tiesa, dabar paprastai datuojamas XVII a. pr. m. e.).

Žymiausios asmenybės

Hamurabis – Babilonijos valdovas.
– Mario karalius.
Sobekneferu – Egipto faraonė.

Pasiekimai

Mesopotamijoje sukurtas Hamurabio kodeksas.
Kretoje sukurtas nežinomos paskirties Faisto diskas (vienas iš galimų datavimų).

Valdovai

Šaltiniai

Rakesh Tewari. The origins of Iron Working in India: New evidence from the Central Ganga plain and the Eastern Vindhyas, U.P. State Archaeological Department.
Vandkilde, Helle (2014). „Breakthrough of the Nordic Bronze Age: Transcultural Warriorhood and a Carpathian Crossroad in the Sixteenth Century BC“. Department of Archaeology, Institute of Culture and Society, Aarhus University, Denmark. 17: 604–626
Hiksai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
Hamurapis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
„Veniaminof“, Global Volcanism Program. Smithsonian Institution.
Harappos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
Chernykh, E. N., (2009). „Formation of the Eurasian Steppe Belt Cultures: Viewed Through the Lens of Archaeometallurgy and Radiocarbon Dating“, in: B. Hanks & K. Linduff (eds.), Social Complexity in Prehistoric Eurasia: Monuments, Metals and Mobility, Cambridge University Press, pp. 128–133.
Únĕticės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
Duhoux, Yves. Le disque de phaestos, Leuven, 1977.

[1] Rakesh Tewari. The origins of Iron Working in India: New evidence from the Central Ganga plain and the Eastern Vindhyas, U.P. State Archaeological Department.

[2] Vandkilde, Helle (2014). „Breakthrough of the Nordic Bronze Age: Transcultural Warriorhood and a Carpathian Crossroad in the Sixteenth Century BC“. Department of Archaeology, Institute of Culture and Society, Aarhus University, Denmark. 17: 604–626

[3] Hiksai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[4] Hamurapis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[5] „Veniaminof“, Global Volcanism Program. Smithsonian Institution.

[6] Harappos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[7] Chernykh, E. N., (2009). „Formation of the Eurasian Steppe Belt Cultures: Viewed Through the Lens of Archaeometallurgy and Radiocarbon Dating“, in: B. Hanks & K. Linduff (eds.), Social Complexity in Prehistoric Eurasia: Monuments, Metals and Mobility, Cambridge University Press, pp. 128–133.

[8] Únĕticės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015

[9] Duhoux, Yves. Le disque de phaestos, Leuven, 1977.