Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą tūkstantmetis besitęsęs nuo 2000 ųjų m pr m e iki 1001 ųjų metų pr m e Pasaulio is

Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr. m. e. iki 1001-ųjų metų pr. m. e.

Pasaulio istorinis žemėlapis II tūkstm. pr. m. e. pab.
  medžiotojai-rankiotojai

  klajokliai gyvulių augintojai

  paprastos žemdirbių visuomenės

  kompleksinės sanklodos žemdirbių visuomenės

  valstybės

, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys

Skaičiuojama, kad II tūkstantmečio pr. m. e. metu žmonijos populiacija tolydžio augo, maždaug nuo 80 iki 100 mln.

Didžiuma antrojo tūkstantmečio patenka į vėlyvąjį bronzos amžių. Pabaigoje įvyko , ir prasidėjo geležies amžius. Daug kur Eurazijoje senąsias miestų civilizacijas pakeitė mobilios (karybai pritaikiusios žirgus) ir karingos indoeuropiečių bendruomenės.

Egipte tęsėsi laikotarpis, vėliau ją pakeitė Naujoji Egipto karalystė. Mesopotamijoje klestėjo Asirijos karalystė ir Babilonijos II dinastija, vėliau įsiveržė kasitai, juos pakeitė Naujoji Asirijos karalystė, tūkstantmečio pabaigoje išaugo Elamas. Nuo tūkstantmečio vidurio, po Artimuosius Rytus plito indoeuropiečiai, Mažojoje Azijoje įsikūrė Hetitų imperija.

Pietų Azijoje tolydžio silpo Indo slėnio civilizacija. Jos vieton hegemoniją užėmė indoarijai, atnešę vedinę kultūrą. Kinijoje gyvavo Šangų ir Džou dinastijos. Vidurinėje Azijoje – vėlyvasis Baktrijos–Margianos laikotarpis ir Andronovo kultūros įsivyravimas.

Viduržemio jūros regione tebegyvavo Egėjo civilizacija, tačiau tūkstantmečio pabaigoje ją pakeitė indoeuropiečiai (dorėnų įsiveržimas).

Mezoamerikoje viešpataujančia kultūra buvo olmekai.

Šio tūkstantmečio laikmečiu išplėtotas geležies lydimas ir kalyba, pradėti naudoti žirgų traukiami su stipinuotais ratais. Plėtotos rašto sistemos – atsirado finikiečių raštas, iš kurio išsivystė didelė dalis Senojo Pasaulio rašto sistemų, iš šio laikmečio žinomi seniausi užrašai mikėnų kalba, hetitų kalba, ir kt. II tūkstantmetyje pr. m. e. susiklostė seniausi žinomi mitopoetiniai indoeuropiečių tekstai – „Rigveda“ ir „Avesta“.

Kiti laikotarpiai

Tūkstantmečiai: 3 tūkstantmetis pr. m. e. – 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e.

Šaltiniai

Jean-Noël Biraben, „Essai sur l'évolution du nombre des hommes“, Population, 34-1 (1979), p. 13-25.
Jane C. Waldbaum (1978). From bronze to iron: the transition from the Bronze age to the Iron age in the eastern Mediterranean. Paul Astroms Forlag. p. 69
(2001). The Quest for the Origins of Vedic Culture: The Indo-Aryan Migration Debate. Oxford University Press, USA. p. 176.

[1] Jean-Noël Biraben, „Essai sur l'évolution du nombre des hommes“, Population, 34-1 (1979), p. 13-25.

[2] Jane C. Waldbaum (1978). From bronze to iron: the transition from the Bronze age to the Iron age in the eastern Mediterranean. Paul Astroms Forlag. p. 69

[3] (2001). The Quest for the Origins of Vedic Culture: The Indo-Aryan Migration Debate. Oxford University Press, USA. p. 176.