Žitomyras (arba Žytomyras, ukr. Житомир) – Ukrainos miestas, srities administracinis centras. Miestas yra šalies šiaurės vakaruose prie Teterivo upės, 130 km į vakarus nuo Kijevo. Geležinkelių ir plentų mazgas (Mozyriaus–Vinycios geležinkelis, Kijevo–Lvovo, Minsko–Vinycios plentai), oro uostas. Miestas yra apsuptas senų miškų, jame yra daug parkų bei aikščių. Vystoma mašinų gamybos, maisto, tekstilės, chemijos, baldų pramonė.
Žitomyras ukr. Житомир | |
---|---|
Savivaldybės rūmai | |
Laiko juosta: () ------ vasaros: () | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Žitomyro sritis |
Įkūrimo data | 884 m. |
Magdeburgo teisė nuo | 1444 m. |
Meras | Vira Šeludčenko (ukr. Віра Шелудченко) |
Gyventojų | 282 200 |
Plotas | 68 km² |
Tankumas | 4 150 žm./km² |
Pašto kodas | 10000-499 |
Tel. kodas | +380 412 |
Tinklalapis | Oficiali svetainė |
Vikiteka | Žitomyras |
Veikia Žemės ūkio ir ekologijos (įkurtas 1922 m.), technologijos universitetai, pedagoginis institutas, kraštotyros (įkurtas 1865 m.), kosmonautikos ir kiti muziejai, paveikslų galerija, muzikinis dramos, lėlių teatrai, filharmonija. Yra Šv. Sofijos katedra (pastatyta 1737–1751 m.), jėzuitų bažnyčia ir vienuolynas (1751–1766 m.), Šv. Mykolo cerkvė (1856), sinagoga, vyskupo rūmai (abu XIX a.), botanikos sodas.
Istorija
Įkurtas IX a. Istoriniuose šaltiniuose Žitomyras pirmą kartą paminėtas 1240 m. LDK kunigaikštis Gediminas 1320 prijungė jį prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 1444 m. suteiktos miesto teisės. Po 1569 m. Liublino unijos atiduotas Lenkijai, gavo privilegiją du kartus per metus rengti muges, čia rinkdavosi seimeliai. 1667–1793 m. Kijevo vaivadijos centras, pilies ir žemės teismų buveinė. 1648 m. miestas nusiaubtas kazokų ir totorių. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo 1793 m. atiteko Rusijai. 1804–1917 m. Voluinės gubernijos centras. 1918 m. 01–03 čia rezidavo Ukrainos Liaudies Respublikos vyriausybė. Nuo 1937 m. srities centras.
Sportas
- FK Polissja (2016) dabartinis futbolo klubas;
- FK Polissja Žitomir – buvęs futbolo klubas (1959–2005 m.);
- Spartako arena (futbolo stadionas).
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2005 m. | |||||||
1861 m. | 1891 m. | 1926 m.sur. | 1939 m. | 1941 m. | 2005 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
40 564 | 40 564 | 76 700 | 95 100 | 40 100 | 277 900 | ||
|
Šaltiniai
- Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Žytòmyras.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 149
- Žitomyras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
Nuorodos
- Oficiali svetainė (ukr. ir angl. k.)
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris