Žuvininkų apskritis

Žuvininkų apskritis arba Sembos apskritis (vok. Hauptamt Fischhausen, 1818–1939 m. Kreis Fischhausen, 1939–1945 m. Landkreis Samland) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Semboje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Karaliaučius, nuo 1933 m. Žuvininkai.

Žuvininkų apskritis Landkreis Fischhausen
← 1818 – 1945 →
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) iki 1905 m.
Valstybė	Prūsijos karalystė
Apygarda	Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras	Žuvininkai
Valsčius	15 (1818)
Plotas	1 064,61 km²

Krantas apie 1900 m.

Gyventojų tankumas Žuvininkų apskrityje 1902 m.

Geografija

Apskritis apėmė visą Sembos pusiasalį iki Kuršių marių, rytuose ribojosi su Karaliaučiaus apskritimi. Po 1818 m. apskrityje buvo 15 valsčių: 1900 m. apskrities plotas buvo 1 064,61 km², 1910 m. – 1 064,99 km²; 1900 m. apskrityje buvo 281, 1910 m. – 266 gyvenvietės, 1900 m. buvo 53 063, 1910 m. – 52 464 gyventojai. 1945 m. buvo 191 savivaldybė, du miestai – Žuvininkai (dab. Primorskas) ir Piliava (dab. Baltijskas). 1939 m. apskrityje gyveno 109 256 evangelikai, 3 259 katalikai, 54 judėjai, 818 kiti.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1818			15 valsčių: , , , , , , , , , , , , , , .
1825
1837
1861
1890		51 867
1900	1 064,61	53 063
1910	1 064,99	52 464
1925	1 064,99	61 448
1933	1 064,99	65 002
1939	1 923	114 794	191 savivaldybė, du miestai

Šaltiniai

Nuorodos

• Žuvininkų apskritis. Kreisgemeinschaft Fischhausen e. V. 2014-11-12 iš Wayback Machine projekto.
• http://www.geschichte-on-demand.de/fischhausen.html 2011-06-11 iš Wayback Machine projekto. Žuvininkų apskritis. Rinkimų istorija]