Žemaičių tautiniai rūbai tarp žemaičių paplitęs istorinių lietuvių drabužių stilius Tautiniais drabužiais laikomi XIX a

Žemaičių tautiniai rūbai – tarp žemaičių paplitęs istorinių lietuvių drabužių stilius. Tautiniais drabužiais laikomi XIX a. pabaigos – XX a. vidurio valstiečių išeiginiai rūbai.

Žemaičių moterų drabužiai vieni ryškiausių, dominuoja raudona spalva ir išilgi dryžiai, brangių skarų ir karolių gausa.

Marškiniai papuošti ornamentas, išdėstytais ant , ties užsegimu, apykakle. Sijonai dryžuoti, ryškiaspalviai, dažniausiai vyraujančios raudonos spalvos. Prijuostės taip pat išilgai dryžuotos. Buvo nešiojama iki 5 sijonų vienu metu. Tarp jų ir apatinis sijonas būdavo spalvotas siuvinėtas arba skersadryžis, būdavo ir balti kiauraraščiu siuvinėti sijonai. Liemenės – iš tamsaus languoto ar skersadryžio naminio audinio, su paaukštintu liemeniu, klostytos arba parauktos.

Ištekėjusios moterys nešiodavo skaras, o po skaromis dažnai dėvėjo kykus. Skaros buvo užrišamos su mazgu virš kaktos. Ryšėdavo vienu metu ir kelias skaras, naudojo vienu metu kelis užrišimo būdus. Merginos galvas puošė iš kaspinų išlankstytomis karūnėlėmis – rangėmis, rytų Žemaitijoje – galionais.

Literatūra

. Lietuvių tautinis kostiumas. Lietuvos liaudies kultūros centras.

Nuorodos

Žemaičių tautiniai drabužiai 2017-03-21 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tautinis kostiumas. Žemaitija
Tautinio kostiumo paroda (Nalšios muziejus)