55 05 01 š pl 25 55 47 r ilg 55 0835 š pl 25 9296 r ilg 55 0835 25 9296 Žeimenos geležinkelio stotelė Geležinkelio stote

55°05′01″š. pl. 25°55′47″r. ilg. / 55.0835°š. pl. 25.9296°r. ilg. / 55.0835; 25.9296

Žeimenos geležinkelio stotelė

Geležinkelio stotelė 2019 m.

Adresas

Jaunadaris

Atidaryta

apie 1870 m.

Aptarnaujanti įmonė

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Žemėlapiai

Retromap.ru

Nuotraukos

Railwayz.info

Aplinkinės stotys ir stotelės

km

↑ TURMANTAS ↑

↑ UTENA ↑

Pakretuonė

14,8

ŠVENČIONĖLIAI

10,0

Žeimena

7,6

Pažeimenė

9,0

PABRADĖ

↓ NAUJOJI VILNIA ↓

Žeimenos geležinkelio stotelė – keleivinių traukinių sustojimo vieta Švenčionių rajono savivaldybėje, prie Vilniaus–Turmanto geležinkelio, Jaunadario kaime, Žeimenos upės kairiajame krante. Stoja traukiniai Vilnius–Ignalina–Turmantas.

Iki 1976–1979 m. buvo atskira gyvenvietė.

Istorija

Geležinkelio stotis Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio ruože, maždaug pusiaukelėje nuo Pabradės GS ir Švenčionėlių GS įkurta apie 1870 m. Ji vadinosi Kretonkos geležinkelio stotis (rus. Кретонка, lenk. Kretonka) ir buvo už 2 km į pietvakarius nuo dabartinės Žeimenos stotelės 55°04′09″š. pl. 25°54′36″r. ilg. / 55.0691°š. pl. 25.9101°r. ilg. / 55.0691; 25.9101 Prie stoties buvo bajorkaimis, kuriame gyveno 5 katalikai ir 10 žydų, veikė vandens malūnas, audimo fabrikėlis.

XX a. 1-ojoje pusėje minima Poguliankos (rus. Погулянка) arba Pohuliankos stotele (lenk. Pohulanka), 1915 m. – kaip rus. Алексѣевскiй лагерь (mat netoliese miške buvo kareivinės). Po I pasaulinio karo stotis perkelta į Jaunadario kaimą, 1951 m. pervadinta Žeimenos vardu. XX a. 10-ajame dešimtmetyje atlikta perono apšvietimo rekonstrukcija.

Šaltiniai

Traukinių išvykimai iš stotelės Žeimena. (Stops.lt)
Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/8/8d/Shubert_map_-_R12L05.jpg
Kretonka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 665 psl. (lenk.)
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/a4/KdwR_S21_1917.jpeg
Железные дороги России. Атлас. Издание общества "Картографическое заведение А. Ильина", 1918. // II. Северо-Западная, Московско — Виндава — Рыбинская.
Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 66

[1] Traukinių išvykimai iš stotelės Žeimena. (Stops.lt)

[2] Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.

[3] ttps://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/8/8d/Shubert_map_-_R12L05.jpg

[4] Kretonka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 665 psl. (lenk.)

[5] ttps://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/a4/KdwR_S21_1917.jpeg

[6] Железные дороги России. Атлас. Издание общества "Картографическое заведение А. Ильина", 1918. // II. Северо-Западная, Московско — Виндава — Рыбинская.

[7] Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.

[8] Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 66