56 21 53 š pl 23 15 26 r ilg 56 364644 š pl 23 257284 r ilg 56 364644 23 257284 Laiptai link atodangosAtodangos vaizdas

56°21′53″š. pl. 23°15′26″r. ilg. / 56.364644°š. pl. 23.257284°r. ilg. / 56.364644; 23.257284

Žagarės atodanga – valstybinės reikšmės geologinis gamtos paveldo objektas Joniškio rajone, Žagarės miestelyje, prie Žvelgaičių ir Dolomito gatvių. Objektas pritaikytas lankymui – link jo veda kelio nuorodos, vietoje pastatytas informacinis stendas. Atodangą iš arti galima apžiūrėti nusileidus laiptais į buvusį dolomitų karjerą, veikusį iki 1964 m. Atodangos fragmentas yra uždengtas apsauginiu stogeliu.

Žagarės dolomitų telkinio 2,5-3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio karjero sienelės 1964 m. paskelbtos valstybės saugomu gamtos paminklu, nuo 2002 m. – geologinis gamtos paveldo objektas. Dolomitas, kurio skalda naudojama kelių tiesimui, blokai – statyboje, kalkėms ir apdailos medžiagoms gaminti, būdingas būtent Šiaurės Lietuvai, ir ypač – Žagarei, kur jo klodai slūgso labai negiliai.

Istorija

Žagarės dolomito telkinys dabartinės atodangos apylinkėse žinomas nuo XIX a. 1950 m. čia telkinį išžvalgė ir 1953, 1960 m. papildomai tyrinėjo Lietuvos geologų ekspedicija, nustačiusi, kad šių vietų dolomitas tinkamas naudoti kalkėms degti ir kelių statybai. Karjere dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Natūralioje krosnyje (vadinamajame tepliuje) žagariečiai degė kalkes, kol Naujosios Akmenės kompleksas pradėjo gaminti jas pramoniniu būdu. Kalkių degimo krosnys buvo įrengtos visai šalia karjero. Vienos jų likučiai išlikę iki dabar. Žagariečiai, dirbę karjere, pasakoja, jog iškastą dolomitą pildavę į krosnis, kurias kūrendavo malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavo per 4–5 paras. Jas veždavo į Joniškio geležinkelio stotį, kur vagonais siųsdavo pagal užsakymus, dažniausiai į Rusiją.

Geologija

Žagarės apylinkėse po nestora dirvožemio danga slūgso nuosėdinės uolienos – dolomito sluoksniai. Jie sudaro paleozojaus eros, devono periodo, Žagarės sluoksnius, kurie susiformavo prieš 360 milijonų metų, šiltos druskingos jūros dugne. Ši uoliena turi nelygų paviršių ir slūgso 2-45 m gylyje (Žagarėje 0,3-6 m gylyje, apie 12 m storio), taip negiliai tik Šiaurės Lietuvoje. Iš paviršiaus pridengta moreniniu priemoliu (riedulių, žvirgždo, gargždo, smėlio, aleurito ir molio mišinys, susidaręs ištirpus ledui arba ledo sustumtas) ir vietomis smėliu bei žvyru suklotais ledo tirpimo vandenų, t. y. nuosėdomis, paliktomis maždaug prieš 13000 metų, vėliausiai iš Lietuvos besitraukiančio ledyno. Uolienų sluoksniai gerai matyti Švėtės krantuose, dugne ir buvusiame dolomitų karjere.

Nuorodos

Saugomų teritorijų valstybės kadastras 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
Žagarės regioninis parkas. Žagarės atodanga 2020-08-09 iš Wayback Machine projekto.