Ūdekai Bendruomenės centras Ūdekai 56 09 14 š pl 24 01 23 r ilg 56 154 š pl 24 023 r ilg 56 154 24 023 Ūdekai Apskritis

Ūdekai

Ūdekai

56°09′14″š. pl. 24°01′23″r. ilg. / 56.154°š. pl. 24.023°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Pakruojo rajono savivaldybė

Seniūnija

Linkuvos seniūnija

Gyventojų

243

Vikiteka

Ūdekai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Ū́dekai
Kilmininkas:	Ū́dekų
Naudininkas:	Ū́dekams
Galininkas:	Ū́dekus
Įnagininkas:	Ū́dekais
Vietininkas:	Ū́dekuose

Ūdekai – kaimas vidurio rytinėje Pakruojo rajono savivaldybėje dalyje, prie kelio 211 Linkuva–Žeimelis , 7 km į šiaurės rytus nuo Linkuvos. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, paštas (LT-83043), medicinos punktas. Ūdekuose stovi valstybės saugomas vėjo malūnas.

Riboženklis, atvažiuojant nuo Steigvilių

Etimologija

Kraštotyrininkas, Žiemgalos kraštas praeities tyrėjas kaimo pavadinimą apibūdino kaip labai seną vardą vartotą Lietuvos Žiemgaloje. Toks vietovardis niekur kitur neaptinkamas ir yra vienintelis Lietuvoje. Vietovardžio šaknis „Ūd“ reikia sieti su latvišku žodžiu „ūdens“ (vanduo). Šią vietovardžio kilmę patvirtina ir senųjų ūdekiečių žinomas padavimas:

Apie kaimą buvę pelkėtos vietos, kuriose gyventojai ganydavo gyvulius. Pavasarinių polaidžių metu Dublio upelis ištvindavęs, užliedavęs pelkėtas vietas ir gyvuliai pradėdavę skęsti. Žmonės juos gelbėdami, šaukdavę „traukit už ūdegų, traukit už ūdegų“. Taip nuo tokio posakio ilgainiui ir kilo kaimo pavadinimas – Ūdekai.

'

Geografija

Netoli yra Laumenio miškas, kuriame yra įkurtas 645 ha, skirtas išsaugoti plėšriesiems paukščiams bei nendrinių rupūžių populiacijoms. Į rytus nuo kaimo teka upelis, kuris išteka iš pietinės Laumenio miško dalies. Į vakarus nuo kaimo prateka . 2010 m. pastatytas Kęstučio Krasausko iš ąžuolo ir kalto metalo sukurtas paminklas „Gyvybės medis“.

Istorija

Senovėje pro kaimą tekėjo , kuris pavasarį plačiai ištvindavo ir apsemdavo durpingas pievas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Ūdekai paminėti 1612 m. Ūdekuose jau senovėje gyveno žemdirbiai. Tuo metu tai buvo vienas iš didžiausių Linkuvos valsčiaus kaimų.

Labiausiai kaimas išsiplėtė 1970–1980 m., kada prasidėjus kolūkinėms statyboms ir gyventojams keliantis iš melioruojamų plotų. Kaimas buvo pagrindinė kolūkio gyvenvietė. Senąjį kaimą primena 3 išlikusios autentiškos dviejų galų gryčios.

1971 m. buvo įkurta 8-metė mokykla, vėliau ji tapo pagrindine, o sumažėjus mokinių skaičius – pradine. Pradžioje čia mokėsi net 160 vaikų iš Ūdekų ir aplinkinių kaimų, dirbo 12 mokytojų kolektyvas. Mokykla uždaryta 2004 m.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1987 m.

167

206

137

161

242

320

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

367

357

322

243

-

Žymūs žmonės

(1963–), Lietuvos ir Pakruojo rajono politinis, visuomenės veikėjas.

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Pakruojo r. savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, Ūdekų filialas
Ūdekų medicinos punktas
Ūdekų medicinos punktas
Kultūros vertybių registras. Nr. 16038. Vėjo malūnas. Pakruojo r. sav., Ūdekų k. (Linkuvos sen.)
Lietuvos vėjo malūnai
Mokytojas – kraštotyrininkas Juozas Šliavas
Ūdekai
ŠIAURĖS LIETUVOS ISTORIJOS IR KULTŪROS PAVELDAS. DABARTIS. 5, ISSN 1648 – 7222
Pakruojo miškų urėdija. 2010-03-25 iš Wayback Machine projekto.
latv. Dubli – dumblas.
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Ūdekai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 592 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Ūdekai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 365
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

Ūdekų turizmas

Aplinkinės gyvenvietės

Puodžiūnai – 2 km

Gataučiai - 3 km

Linkuva – 7 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Pakruojo r. savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, Ūdekų filialas

[3] Ūdekų medicinos punktas

[4] Ūdekų medicinos punktas

[5] Kultūros vertybių registras. Nr. 16038. Vėjo malūnas. Pakruojo r. sav., Ūdekų k. (Linkuvos sen.)

[6] Lietuvos vėjo malūnai

[7] Mokytojas – kraštotyrininkas Juozas Šliavas

[8] Ūdekai

[9] ŠIAURĖS LIETUVOS ISTORIJOS IR KULTŪROS PAVELDAS. DABARTIS. 5, ISSN 1648 – 7222

[10] Pakruojo miškų urėdija. 2010-03-25 iš Wayback Machine projekto.

[11] tv. Dubli – dumblas.

[12] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[13] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-14] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-15] Ūdekai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 592 psl.

[16] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-17] Ūdekai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 365

[18] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[19] Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[20] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[21] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.