Šydlovecas miestas Lenkijoje Mazovijos vaivadijos pietuose pavieto ir valsčiaus centras Įsikūręs XII a prie Korženiuvkos

Šydlovecas – miestas Lenkijoje, Mazovijos vaivadijos pietuose, pavieto ir valsčiaus centras. Įsikūręs XII a. prie Korženiuvkos upelio. Miesto patronas Šv. Zigmantas. Pro miestą praeina Europinė magistralė E77.

Šydlovecas lenk. Szydłowiec



Šydlovecas 51°13′40″ š. pl. 20°51′38″ r. ilg. / 51.22778°š. pl. 20.86056°r. ilg. / 51.22778; 20.86056 (Šydlovecas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Mazovijos vaivadija

Įkūrimo data	XII a.
Burmistras	Andrzej Jarzyński

Gyventojų (2007)	12 172
Plotas	21,93 km²
Tankumas (2007)	555 žm./km²

Pašto kodas	26-500
Vikiteka	Šydlovecas

Istorija

Pirmieji miesto valdytojai buvo Odrovanžų giminė, kurios palikuonys broliai Jokūbas (Jakub Szydłowiecki) ir Slavkas (Sławko Szydłowiecki), pasivadinę Šydloveckiais, XV a. pradžioje pradėjo Šydloveckių giminę, turėjusią nemažą įtaką Lenkijos karalystėje. 1305 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės atmainos, Silezijos Šriodos teisės. Jas 1427 m. patvirtino Jogaila. Stanislovas Šydloveckis mieste pastatė Saksonijos gotikos stiliaus pilį.

Kristupo Šydloveckio (Krzysztof Szydłowiecki) dukrai Elžbietai, vienintelei tėvo turto paaveldėtojai 1547 m. ištekėjus už Mikalojaus Radvilos Juodojo Šydlovecas ir visa Šydloveco žemė perėjo Radvilų nuosavybėn. Pirmasis jos paveldėtojas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis atidarė ir suremontavo tėvo uždarytas bažnyčias, jo palikuonys miestą dar labiau išpuoselėjo. Jų laikais mieste apsigyveno bankininkai škotai, akmentašiai, mūrininkai ir menininkai italai, XVII a. atsikėlė pirmieji amatininkai ir prekijai žydai. 1602-1629 m. turgaus aikštėje pastatyta rotušė.

1652 m. miestas nukentėjo nuo maro epidemijos, o netrukus trečiojo Šiaurės karo metu sudegė ir buvo sugriauta 90 % miesto pastatų. Išaugusi po šių įvykių žydų bendruomenė 1711 m. pasistatė sinagogą. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo miestas atiteko Austrijai, o 1815 m. Rusijai.

Mirus Motiejui Radvilai, 1802 m. visa Šydloveco žemė atiteko Onai Sapiegaitei, kuri 1828 m. ją perleido Lenkijos karalystės iždui. 1863 m. sukilimo metu miestą vieną pirmųjų buvo išvadavę sukilėliai.

Pirmojo pasaulinio karo metu miestas mažai nukentėjo, tik rotušei austrų sviediniai numušė stogą. Nuo 1918 m. Šydlovecas priklausė Kelcų vaivadijai. Tarpukaryje mieste išaugo kelios pramonės įmonės, buvo pastatyta viešoji biblioteka.

1939 m. rugsėjo 8 d. miestą užėmė Antrąjį pasaulinį karą pradėję vokiečiai. Po pusės mėnesio didžiąją miesto dalį jau užėmė getas. Per karą žuvo 80 % miesto gyventojų.

Smiltainio laužyklos

Šydloveco apylinkėse nuo seno yra kasamas geros kokybės smiltainis. Tarpukariu, kuomet Vilnius priklausė Lenkijai, šiuo smiltainiu buvo puošiami kai kurie pastatai, pavyzdžiui bankas Gedimino pr. 12.

Miestai-partneriai

Rezeknė, Latvija
Trakai, Lietuva

Nuorodos

Miesto svetainė (lenkų k.)