54 11 34 š pl 25 34 44 r ilg 54 19278 š pl 25 57889 r ilg 54 19278 25 57889 Zajašiškių miškas žvelgiant iš Bėčionių Zaja

54°11′34″ š. pl. 25°34′44″ r. ilg. / 54.19278°š. pl. 25.57889°r. ilg. / 54.19278; 25.57889

Zajašiškių miškas (arba Švedų miškas, Zajasiškių miškas) – miškas Lietuvoje, Šalčininkų rajono pietryčiuose, 2 km į vakarus nuo Dieveniškių, siekia Gudijos sieną. Priklauso Šalčininkų miškų urėdijos Dieveniškių girininkijai. Apima 13 km² plotą.

Paviršius banguotas. Būdingi jauriniai silpnai sujaurėję smėliai bei velėniniai jauriniai vietomis glėjiški priesmėliai. Miškas patenka daugiausia Gaujos baseinan (teka Rodūnė, Berželis).

Medynai:

pušynai: 87 %
eglynai: 9 %
beržynai: 3 %
juodalksnynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 48 % medynų, pusamžiai medžiai 49 %, pribręstantys 5 %.

Miško fauna negausi.

Per mišką eina kelias Dieveniškės–Švedų miškas . Rastas Dieveniškių pilkapynas, stūkso akmuo Mokas, Šaltinių akmuo. Didžiuma miško patenka į Dieveniškių istorinį regioninį parką. Miške ir greta įsikūrę šie kaimai: Zajašiškės, Albertina, Didieji Gedūnai, Žižmai, Lobas, Apikartai, Gužiniai, Naujieji Miežionys, Senieji Miežionys.

Šaltiniai

Algirdas Brukas. Zajasiškių miškas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 610

[1] Algirdas Brukas. Zajasiškių miškas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 610