55 11 š pl 24 58 r ilg 55 18 š pl 24 97 r ilg 55 18 24 97 Šešuolių valsčius Laikotarpis 1539 1950 m Apytikrė valsčiaus v

55°11′š. pl. 24°58′r. ilg. / 55.18°š. pl. 24.97°r. ilg. / 55.18; 24.97

Šešuolių valsčius
Laikotarpis: 1539 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Šešuoliai

Lietuva
	Ukmergės apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Ukmergės apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Ukmergės apskritis (1944–1950)

Šešuolių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Šešuoliai.

Istorija

Minimas nuo 1539 m., vėliau panaikintas, atkurtas po I pasaulinio karo. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad 1938–1940 m. valsčius neegzistavo. Galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Smėlių rajonui (4 apylinkės) ir Širvintų rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m.	235	5110	1057
1932 m.	110	5500		9 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	115			5 apylinkės

Vadovai

, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.	Rajonas nuo 1950 m.
1. Andreikiškis	Andreikiškių seniūnija	-
2. Bajorai	Bajorų seniūnija	-
3. Kiaukliai	Kiauklių seniūnija	Kiauklių apylinkė	Širvintų rajonas
4. Kriaunos	Kriaunų seniūnija	-
5. Limonys	Limonių seniūnija	Limonių apylinkė	Smėlių rajonas
6. Mediliai	Medilių seniūnija	-
7. Mėgučiai	Miegučių seniūnija	Mėgučių apylinkė	Smėlių rajonas
8. Mišniūnai	Mišniūnų seniūnija	Mišniūnų apylinkė	Smėlių rajonas
9. Šešuoliai	Šešuolių seniūnija	Šešuolių apylinkė	Smėlių rajonas
Iš viso:	9 seniūnijos	5 apylinkės	Smėlių ir Širvintų rajonai

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1935	Mišniūnai	Antanas Navalinskas, žurnalistas, redaktorius	2020
1940	Vaitkuškis	Genovaitė Dambrauskienė, teisėtyrininkė

Šaltiniai

Šešuoliai(parengė Algimantas Miškinis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-15).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 751 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 760 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 168

[1] Šešuoliai(parengė Algimantas Miškinis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-15).

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[3] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 751 psl.

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 760 psl.

[7] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 168