Šachmatų taisyklės taisyklės naudojamos žaidžiant šachmatais Šiuolaikinės šachmatų taisyklės susiformavo XVI a Italijoje

Šachmatų taisyklės – taisyklės, naudojamos žaidžiant šachmatais. Šiuolaikinės šachmatų taisyklės susiformavo XVI a. Italijoje. XIX a. įvesta daug nežaidybinių taisyklių, kurių dauguma laikosi iki šiol. Šiuo metu šachmatų taisykles reguliuoja tarptautinė šachmatų federacija (FIDE). Neskaitant tokių šachmatų variantų kaip kirstukas, paprastų šachmatų taisyklės irgi skiriasi (greitieji šachmatai ir t. t.). Šachmatai žaidžiami ant šachmatų lentos. Žaidžia du žaidėjai, iš viso yra 32 (16 kiekvienam) šešių rūšių figūros. Visos jos juda skirtingai. Žaidimo tikslas yra paskelbti matą, t. y. padaryti taip, kad kitame ėjime priešininko karalius būtų nukirstas. Matas yra žaidimo pabaiga. Kartais laimima ir kitokiais būdais – priešininkas gali pasiduoti, jam gali pasibaigti laikas, priešininkas gali pažeisti kokias nors taisykles „už lentos“, jei žaidžiamas oficialus turnyras. Taip pat yra keli būdai baigti partiją . Kiekvienas žaidėjas privalo padaryti vieną ėjimą (ir ne daugiau) ir laukti varžovo atsakymo, po kurio jis vėl daro savo ėjimą.

Partija viešajame Kijevo parke, naudojant šachmatų laikrodį

Šachmatų figūros (iš kairės): karalius, bokštas, valdovė, pėstininkas, žirgas, rikis

Figūrų išdėstymas

Startinė pozicija

Šachmatai žaidžiami ant plokščios lentos, padalintos į 64 laukelius (8x 8), skirtingų spalvų (žr. diagramą), ant šios lentos žaidžiama ir šaškėmis. Šviesesni laukeliai vadinami „baltais“ (arba „šviesiais“), o tamsesni – „juodais“ („tamsiais“). Žaidimo pradžioje yra šešiolika baltųjų ir šešiolika juodųjų figūrų.

Figūra	Karalius	Valdovė	Bokštas	Rikis	Žirgas	Pėstininkas
Skaičius pas kiekvieną žaidėją	1	1	2	2	2	8
Vaizdas

Baltosios figūros išsidėsčiosios 1-ojoje gulstinėje (išskyrus pėstininkus, kurie išsidėstę 2-ojoje), o juodosios – 8-ojoje (pėstininkai 7-ojoje).

Bokštai stovi kraštuose.
Žirgai stovi šalia bokštų.
Rikiai stovi šalia žirgų.
Valdovė stovi laisvame d linijos laukelyje (baltųjų d1, juodųjų d8) ant savo spalvos.
Karalius stovi šalia valdovės.

Tarp pradedančiųjų valdovės padėtis dažnai įsimenama fraze „valdovė ant savo spalvos“.

Laukelių atpažinimas

Kiekvienas laukelis šachmatų lentoje yra užrašytas raidės ir skaičiaus pora. Vertikalios šachmatų linijos (vertikalės, rečiau – statinės) žymimos raidėmis nuo a iki h, nuo baltųjų kairės pusės (valdovės sparnas) iki dešinės (karaliaus sparnas). Horizontaliosios linijos (horizontalės, rečiau – gulstinės) žymimos skaičiais nuo 1 iki 8, pradedant nuo linijos, kurioje išsidėsčiusios baltųjų figūros (išskyrus pėstininkus). Pavyzdžiui, baltųjų karalius žaidimo pradžioje stovi ant laukelio e1, o juodųjų valdovės sparno žirgas – ant b8 ir gali eiti į a6 arba c6.

Partijos eiga

Kiekvienas žaidėjas žaidimo pradžioje kontroliuoja po vieną figūrų komplektą (baltuosius arba juoduosius). Baltieji pradeda pirmieji ir gali patys pasirinkti ėjimą (jei jis galimas), o juodieji atsakyti savo pasirinktu atsakymu. Po to baltieji vėl daro ėjimą ir t. t. Ėjimai dažnai turi būti labai gerai apgalvoti. Žaidimas tęsiasi tol, kol žaidėjas gauna matą, pasiduoda, arba partija pasibaigia lygiosiomis , pritaikant trijų ėjimų taisyklę, penkiasdešimties ėjimų taisyklę, pasitaikant patui ar (jei žaidžiama oficiali partija ar turnyras) per teisėją (žr. žemiau). Jei žaidėjai žaidžia su laiko kontrole, tai jei žaidėjui pasibaigia laikas, jis pralaimia (išskyrus situaciją, kai jo priešininkas turi tik karalių).

Ėjimai

Pagrindiniai ėjimai

Karaliaus ėjimai

Bokšto ėjimai

Rikio ėjimai

Valdovės ėjimai

Žirgo ėjimai

Pėstininko pagrindiniai ėjimai

Baltųjų pėstininkai gali eiti į „X“ pažymėtus langelius. Pėstininkas c6 gali kirsti kurį nors bokštą.

Kiekviena figūra vaikšto skirtingai, per neužimtus langelius, išskyrus kirtimo atvejį.

Išskyrus žirgą, figūros negali šokinėti per kitas figūras. Kai figūra nukertama, ją nukirtusi figūra atsistoja į nukirstos figūros laukelį (išimtis – kirtimas prasilenkiant). Nukirsta figūra pašalinama iš žaidimo. Karalius gali būti šachuojamas, bet negali būti nukirstas (žr. žemiau).

Karalius gali eiti į kiekvieną laukelį šalia savęs, jei tie laukeliai nėra atakuojami priešininko, nes karalius – vienintelė figūra, kuri negali eiti į varžovo tiesiogai atakuojamą laukelį.
Bokštas vaikšto laisvais laukeliais vertikaliai ir horizontaliai neribotą skaičių (išimtis – rokiruotė).
Rikis vaikšto laisvais laukeliais įstrižai neribotą skaičių.
Valdovė vaikšto kaip bokštas ir rikis.
Žirgas eina du laukelius kaip bokštas vertikaliai ir vieną horizontaliai arba du horizontaliai (t.y, kaip „L“ raidė, paversta 90, 180, 270 laipsnių kampu arba nepaversta visai). Žirgas gali šokinėti per figūras, nesvarbu ar savo, ar priešingos spalvos.
Pėstininko ėjimai yra sudėtingiausi:

Pėstininkas gali eiti vieną laukelį į priekį, jei jis nėra užimtas. Iš pradinės padėties jis gali eiti du laukelius, jei jie abu neužimti. Be to pėstininkas, priešingai nei kitos figūros, negali eiti atgal.
Pėstininkas yra vienintelė figūra, kuri kerta kitaip negu vaikšto. Jie kerta figūras, kurios pėstininkams būna per vieną langelį įstrižai priekyje, bet negali eiti į tuos langelius, jei jie yra tušti.
Pėstininkas taip pat turi du specialius ėjimus – kirtimą prasilenkiant („en passant“) ir virtimą.

Rokiruotė

Figūrų pozicijos iki rokiruotės (baltieji darys trumpąją rokiruotę, juodieji - ilgąją)