Šėtos sinagoga

Šėtos sinagoga
Sinagogos pastatas
Šėtos sinagoga 55°16′47″š. pl. 24°15′01″r. ilg. / 55.279844°š. pl. 24.250261°r. ilg. / 55.279844; 24.250261 (Šėtos sinagoga)
Vieta	Šėta, Kėdainių g. 1A
Statusas	Nenaudojama
Savininkas	Kėdainių rajono savivaldybė
Paskirtis	buvusi sinagoga

Šėtos sinagoga – buvusi žydų sinagoga, išlikusi Kėdainių rajone, Šėtoje. Nenaudojamas tinkuoto mūro pastatas sujungtas su šalia stovinčia Šėtos gimnazija.

2017 m. sinagoga įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Šiam objektui suteikta teisinė apsauga dėl jo istorinių vertingųjų savybių. Šėtos sinagoga Lietuvos istorikų nėra plačiai tyrinėta. Dabartinis pastatas iškilo 1892–1896 m.

Istorija

Nuo XVIII a. vidurio žydai sudarė miestelio gyventojų daugumą, 1766 m. jiems suteikta privilegija statytis sinagogą. 1878 m. gaisras sunaikino sinagogą ir mokymo namus – betmidrašą.

1893 m. architektas Nikolajus Andrejevas parengė naujos sinagogos, kurioje galėjo būti sutalpintas ir betmidrašas, projektą. Buvo numatytas stačiakampio plano pastatas, sudarytas iš dviejų nelygių dalių: 2 aukštų vakarų pusėje, su moterų dalimi pirmame aukšte, ir maldos salės rytinėje dalyje. Įgyvendinant šį projektą, išliko tik struktūra – sinagogos dydis ir dekoras pakeisti.

Per Pirmąjį pasaulinį karą pastatui padaryta žalos – įgriuvo stogas, išgriautas vakarinės dalies centras. Atstatant pastatą padaryta pakeitimų. Rekonstrukcijos metu vakarinė dalis pertvarkyta į du korpusus – pirmajame aukšte atsirado dvi atskiros moterų patalpos. Naciams užėmus Šėtą, vietos žydai buvo išvaryti į Kėdainių getą, o 1941 m. rugpjūčio 28 d. nužudyti, todėl sinagoga liko be savo bendruomenės. Nenaudojamas pastatas buvo pritaikytas mokyklai – pakeistas išplanavimas, sujungti vakarinės dalies korpusai. 1979 m. pastate įsikūrė mokyklos bendrabutis.

Šaltiniai

1. „Objekto Nr. 36184 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
2. Žydų maldos namai Šėtoje bus saugomi valstybės sa.lt