Įstatymo viršenybė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Teisės viršenybė – visuomeninio gyvenimo ar jo elementų atitikimas teisei; teisės principas, pagal kurį visuomeninis gyvenimas arba jo dalis turi neprieštarauti teisei.

Principo turinys skiriasi nuo to, kaip oficialiai pripažįstama teisės normomis arba teise. Priklausomai nuo teisės koncepcijos arba teorijos gali skirtis ir principo taikymas įvairiose teisinėse sistemose, nebūtinai tik valstybėje. Taikymą komplikuoja tai, kad teisės šaltiniai – ne tik įstatymai, bet ir kitos taisyklės arba normos, kurios ne visada būna užrašytos, o galioja kaip teisės principai, taip pat paprotinė teisė, teisinė praktika, žodine forma priimtos teisės taisyklės, kurios nėra užfiksuotos. Todėl dėl teisės normų turinio arba dėl jų egzistavimo gali kilti ginčų.

Teisės viršenybė – vienas iš pamatinių principų, kuriais grįstina teisinė valstybė. Principas taikytinas viešajai valdžiai ir jos veiklai: valstybinės institucijos turi būti steigiamos bei veikti tik pagal galiojančią teisę. Valstybės ir kitų organizacijų priimti teisės aktai turi neprieštarauti teisei. Teismo procese teisėtumas užtikrintinas saistant teisėsaugos institucijas, kurios turi paisyti galiojančios teisės normų. Teisės viršenybės principo struktūrinė dalis – įstatymo viršenybės principas, pagal kurį apsiribojama reikalavimu atitikti ne visos teisės, o tik dalyje jos teisės aktų (t. y. įstatymų) įtvirtintas normas.