Šimtas metų vienatvės

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šimtas metų vienatvės

Autorius	Gabriel Garcia Marquez
Šalis	Kolumbija
Žanras	Magiškasis realizmas
UDK:	860(861)-31
Originalus leidimas
Pavadinimas	Cien años de soledad
Šalis	Argentina
Kalba	ispanų
Leidykla	Editorial Sudamericana
Išleista	1967 m.
Formatas	Minkštais viršeliais
Puslapių	471
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas	Šimtas metų vienatvės
Leidykla	Vaga
Išleista	1972 m.
Vertėja	Elena Treinienė
Formatas	kietais viršeliais
Puslapių	364
OCLC:	983425

Šimtas metų vienatvės (isp. Cien años de soledad) – Kolumbijos rašytojo ir Nobelio premijos laureato Gabrielio García Márquezo romanas. Knyga buvo išleista 1967 m. ir nuo to laiko išversta į daugiau nei 37 pasaulio kalbas. Kūrinys tapo viena populiariausių ir perkamiausių Pietų Amerikos knygų.

Lietuvių kalba knygą pirmą kartą 1972 m. išleido „Vagos“ leidykla, vertėja Elena Treinienė. Kiti leidimai: 1991 (Lietuvos fotomenininkų sąjunga); 2002 (Vaga); 2006 (Alma littera), prie pastarojo vertimo dirbo Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė.

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Chosė Arkadijas Buendija bei jo žmona Ursula palieka namus gimtajame Raočo kaimelyje, Kolumbijoje, ir keliauja po šalį, ieškodami naujų namų. Viena naktį, šeimai bei dar keletui bėglių sustojus upės pakrantėje, šeimos galva pradėjo svajoti apie Makondo miesto įkūrimą ir paryčiais jį įkuria. Keletą metų šeima ramiai čia gyvena, jiems gimsta 3 vaikai. Po kiek laiko Buendija susižavi nepaprastais keliaujančių čigonų demonstruojamais prietaisais, kaip magnetas ar padidinamasis stiklas. Jis pradeda domėtis senovės išmintimi bei rankraščiais, tačiau greitai jo aistra išgaruoja, o šeima, įtarusi jį silpnaprotyste, pririša Buendiją prie kieme augančio kaštono. Po kelerių metų visi Buendijų vaikai užauga. Jauniausias - Chosė Arkadijas - susilaukia vaiko nuo vietinės prostitutės Pilaros Terneros ir iškeliauja iš namų, palikęs dar visai mažą kūdikį. Antrasis sūnus Aurelianas taip pat susilaukia vaiko su Pilara Ternera. Kartu su tėvu ir bendražygiais jis sukelia revoliuciją, kuri po 20 metų baigiasi pralaimėjimu. Tuo tarpu jis susilaukia dar 17 vaikų. Vienintelė Chosė Arkadijos Buendijos ir Ursulos duktė Amaranta užauga kartu su vieną dieną į Buendijų namus užsukusia našlaite Rebeka ir praleidžia vaikystę varžydamasi su ja dėl pianolos mokytojo Pjetro Krespio dėmesio. Revoliucijos metais Chosė Arkadijo bei Pilaros Terneros sūnus Arkadijas perima Makondo miesto valdymą į savo rankas ir tampa tironu. Jis susilaukia dukters bei dvynukų ir žūsta nuo kontrrevoliucionierių rankų. Tuo metu į Makondą grįžta paklydėlis sūnus Chosė Arkadijas ir įsimyli Rebeką, su kuria pradeda kartu gyventi name miesto pakraštyje. Kiek vėliau nužudomi 16 iš 17 pulkininko Aureliano sūnų, kurių jis susilaukė karo metais. Jau po pilietinio karo pulkininkas Aurelianas tampa atsiskyrėliu ir miršta sename kambaryje, kuriame kažkada Chosė Arkadias Buendija tyrinėjo senovės mokslus bei šifravo pergamentus. Po kelerių metų vienas iš Arkadijo dvynukų Aurelianas Antrasis pradeda tiesti geležinkelį, jungiantį Makondą su kitais miestais. Dėl to miestas greitai praturtėja, jame pradedamas plėtoti bananų verslas. Aurelianas Antrasis tampa ypač turtingas, nes jo ir jo žmonos Petros Kortez ūkis sparčiai plečiasi. Deja, po dešimtmečio mieste prasideda milžiniškos liūtys, besitęsiančios kelerius metus. Visas Aureliano Antrojo ūkis užtvindomas, po liūčių gyvuliai greitai išgaišta ir gyvenimas tampa sunkus. Kitas brolis Chosė Arkadijas Antrasis auga ypač tylaus ir romaus būdo. Didelę gyvenimo dalį jis aiškinasi Melkiado (vieno iš čigonų, aplankiusių Makondą jo įkūrimo laikais) pergamentus bei Nostradamo pranašystes. Jis miršta tuo pačiu metu kaip ir jo dvynys brolis. Aureliano Antrojo vaikai užauga globojami antrosios jo žmonos Fernandos del Kaprio. Pirmagimė dukra Renata Remedija, visų vadinama Meme, paveldi tėvo meilę gyvenimui ir tik jam būdingą charizmą. Dar būdama paauglė, Meme įsimyli automechaniką Mauricijų Babiloniją, su kurio susilaukia sūnaus. Jos tėvai sužino apie judviejų meilę ir nušauna Mauricijų. Meme, patyrusi moralinę traumą, praranda amą ir nekalba visą likusį gyvenimą. Ji miršta sulaukusi brandaus amžiaus. Vienintelis Fernandos bei Aureliano Antrojo sūnus Chosė Arkadijas užauga globojamas senosios Ursulos. Senolė mano, kad jos proprovaikaitis taps popiežiumi, todėl išsiunčia jį į Romą, bet šis meta mokslus ir grįžta į namus. Tuo metu miršta senoji Ursula, išgyvenusi daugiau nei 115 metų. Chosė Arkadijas randa seniai paslėptą aukso lobį ir kartu su keliais paaugliais švaisto jį, rengdamas orgijas. Supratęs, kad blogai elgiasi, jis išvaiko paauglius, sumušdamas juos rykšte. Paaugliai atkeršija, nužudydami Chosė Arkadiją bei pavogdami auksą. Jauniausioji kartos atžala Amaranta Ursula yra gabi mergaitė ir išsiunčiama į Belgiją tolesniems mokslams. Grįžusi kartu su vyru, ji pasilieka Makonde visam laikui. Tuo metu namuose gyveno vienintelis Aurelianas (Meme sūnus). Amaranta Ursula pajunta aistrą savo sūnėnui, su juo susilaukia vaikų, tačiau miršta gimdymo metu. Aurelianas, likęs su naujagimiu, iššifruoja Melkiado rankraščius kaip tik tuo metu, kai į miestelį atlekia uraganas ir sulygina jį su žeme. Paskutiniai Aureliano perskaityti ir iššifruoti rankraščių žodžiai byloja, kad šeimos galva mirs pririštas prie medžio, o paskutinį suris skruzdėlės (palikęs be priežiūros sūnų, Aurelianas nepastebi, kaip jį sudorojo laukinės skruzdėlės).

Veikėjai

Pasakojimo temos

Magiškasis realizmas

Knygų kritikai dažnai priskiria autoriaus knygas „Labai senas žmogus su dideliais sparnais“, „Šimtas metų vienatvės“ magiškojo realizmo žanrui. Šis žanras pagrįstas vadinamąja stebukline Amerikos tikrove, kurioje tos pasaulio dalies tautų mitai ir tikėjimai susipynę su realybe ir istorija. Romane pilna mistiškų situacijų, kaip dvasių klaidžiojimas namuose po mirties ar pagrindinių veikėjų ypač ilgas gyvenimas.

Laiko tęstinumas

„Šimtas metų vienatvės“ turi keletą laiko tęstinumo idėjų. Nors knygos siužetas gali būti suvokiamas kaip paprasta istorija, pasakojanti apie personažų ir Makondo miestelio gyvenimą, Gabrielis Garcia Marquezas palieka vietos interpretacijoms:

• Knygoje dažnai pasikartoja veikėjų vardai ir jų charakterio bruožai. Visų 6 kartų Chosė Arkadijai pasižymi racionalumu ir milžiniška fizine jėga. Visi Aurelianai pasitiki savo intuicija ir yra uždaro būdo. Šis pasikartojantis veiksnys demonstruoja uždarą ratą, kuriame kartojamos tos pačios klaidos.
• Romane tyrinėjamas laiko nebuvimas ir amžinybė, pavyzdžiui, romano pradžioje aprašoma Melkiado laboratorija iki pat Makondo sunaikinimo išlieka nepakitusi. Tai vieta, kurioje Buendijos gali atsiduoti vienatvės jausmui ir nebūti priklausomi nuo supančio pasaulio.

Vienatvė

Svarbiausia pasakojimo tema yra vienatvė, nuo kurios daugiau ar mažiau kenčia visi Buendijų šeimos nariai. Miesto įkūrėjas Chosė Arkadijas Buendija visą gyvenimą tyrinėjo rankraščius, todėl žmonės, laikydami jį bepročiu, pririšo prie medžio, kur jis ir praleido savo vienatvės dienas. Pulkininkas Aurelianas, pralaimėjęs savo karą, likusį gyvenimą praleidžia užsidaręs laboratorijoje, gamindamas auksines žuveles. Ursula, senatvėje apakusi, paskutinius gyvenimo metus praleidžia tamsoje, gulėdama lovoje. Buendijos mirė vienatvėje, nes nemokėjo mylėti ir pernelyg tikėjo prietarais. Šis uždaras ratas baigiasi, kai Aurelianas susilaukia vaiko su teta Amaranta Ursula, sukeldamas tragišką giminės baigtį.