Didžioji Kinijos lyguma lyguma rytinėje Kinijos dalyje besidriekianti šalia Geltonosios ir Rytų Kinijos jūrų pakrančių U

Didžioji Kinijos lyguma – lyguma rytinėje Kinijos dalyje, besidriekianti šalia Geltonosios ir Rytų Kinijos jūrų pakrančių. Užima ~325 000 km² plotą. Paviršius plokščias, iškylantis iki 100 m aukščio.

Iš vakarų riboja . Sudaryta iš storo aliuvio sluoksnio. Kinai šią Didžiąją Kinijos lygumą skiria į dvi dalis: Šiaurės Kinijos lygumą (kin. 华北平原, pinyin: Huáběi Píngyuán) ir Jangdzės vidurupio ir žemupio lygumą (kin. 长江中下游平原, pinyin: Chang Jiang Zhong-Xiayou Pingyuan).

Būdingas musoninis klimatas su lietingomis vasaromis ir vėsiomis žiemomis. Vasaros musono metu daug upių (jos daugiausia priklauso Jangdzės, Hvanghės, Haihės baseinams) išsilieja, užtvindo nemažus plotus. Iš pietų į šiaurę lygumą kerta Didysis Kinijos kanalas.

Didžioji Kinijos lyguma yra Kinijos aruodas. Čia auginami kviečiai, ryžiai, medvilnė, žemės riešutai, sojos, kukurūzai, soros ir kt. svarbios kultūros. Teritorija apgyvendinta labai tankiai.

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 83

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 83